Išplatintame pranešime Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad iškvietė Prancūzijos ambasadorę Anne Boillon (Anę Boilon) ir pareiškė griežtą protestą dėl dviejų šalies ambasados darbuotojų veiksmų.
Anot jos, šie diplomatai buvo paskelbti „personae non gratae“ ir jiems buvo nurodyta per 48 valandas išvykti iš šalies.
Azerbaidžanas kol kas nepateikė išsamesnės informacijos.
Šis žingsnis žengtas esant įtemptiems Paryžiaus ir Baku santykiams. Kiek anksčiau šiais metais Azerbaidžanas apkaltino Prancūziją, kad ji yra šališka Armėnijos atžvilgiu Europos Sąjungos tarpininkaujamose taikos derybose su Baku.
Lapkritį Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) apkaltino Prancūziją, kad ši, tiekdama ginklus Armėnijai, kursto konfliktus Kaukaze.
Azerbaidžanas ir Armėnija dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kariavo du karus.
Rugsėjo 19-ąją Azerbaidžanas pasiuntė karius į Kalnų Karabachą, kad susigrąžintų visą regioną, ir po mažiau nei parą trukusių kovų armėnų separatistai sudėjo ginklus bei sutiko reintegruotis su Baku.
Armėnija ir Azerbaidžanas teigia, kad išsamus taikos susitarimas gali būti pasirašytas iki metų pabaigos, tačiau tarptautinės abiejų šalių derybos iki šiol nedavė reikšmingų rezultatų.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir I. Aliyevas yra surengę kelis Bendrijos tarpininkaujamų derybų ratus.
Tačiau spalio mėnesį I. Aliyevas atsisakė dalyvauti derybose su N. Pašinianu Ispanijoje, priežastimi nurodydamas Paryžiaus šališkumą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) tose derybose turėjo tarpininkauti drauge su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu).
Prancūzija, kurioje gyvena didelė armėnų diaspora, Azerbaidžano nuolat kaltinama šališkumu Armėnijos atžvilgiu dėl šių dviejų šalių teritorinio konflikto.
