Kalnų Karabachas, kuriame gyventojų daugumą sudaro etniniai armėnai, padedamas Jerevano atsiskyrė nuo Azerbaidžano per 1991–1994 metais vykusį karą, pareikalavusi apie 30 tūkst. žmonių gyvybių. Nors 1994-aisiais buvo paskelbtos paliaubos, abi šalys tebėra įsivėlusios į teritorinį ginčą.
Nuo paliaubų paskelbimo tarp Baku ir Jerevano vyko trapios taikos derybos, tarpininkaujamos vadinamosios Minsko grupės (Prancūzijos, Rusijos ir JAV) diplomatų.
„Stengiamės būti konstruktyvūs ir tolerantiški, bet šiandien derybos yra praktiškai sustabdytos“, – duodamas interviu kelioms televizijoms sakė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas.
Pasak jo, Baku pasitrauks iš derybų, „jeigu jos neduos jokių rezultatų“, bet daugiau detalių nepateikė.
Prezidentas pabrėžė Jungtinių Tautų chartijoje numatytą valstybių teisę gintis ir atmetė derybininkų prielaidą, kad „šis konfliktas neturi karinio sprendinio“.
„Tarptautinėje arenoje ir mūšio lauke esame įrodę savo argumentus. Visi turėtų prisiminti balandžio kautynes“, – sakė I.Aliyevas, turėdamas galvoje 2016 metais Karabache vykusius žmonių gyvybių nusinešusius susirėmimus, vos neperaugusius į visavertį karą.
Tarptautinė bendruomenė Kalnu Karabachą tebelaiko Azerbaidžano dalimi.
Energijos išteklių turtingas Azerbaidžanas, kurio karinės išlaidos yra didesnės negu visas Armėnijos valstybės biudžetas, ne kartą grasino separatistinę teritoriją susigrąžinti jėga.
Tačiau Maskvos sąjungininkė Armėnija tvirtino sutriuškinsianti bet kokį karinį puolimą.
