Sprendimas oficialiai paskelbtas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) vykstančioje JT klimato kaitos konferencijoje COP28. Pasaulio lyderiai susitikime intensyviai diskutuoja apie iškastinio kuro likimą.
Azerbaidžane, kurio ekonomika labai priklauso nuo naftos ir dujų eksporto, COP29 susitikimas vyks kitų metų lapkričio 11–22 dienomis.
Paskelbtame dokumente nurodoma, kad COP28 priėmė Azerbaidžano pasiūlymą surengti aukščiausiojo lygio susitikimą 2024 metais.
Kandidatų sąrašas buvo gerokai sutrumpintas po to, kai Rusija pareiškė nenorinti, kad susitikimas vyktų Europos Sąjungai priklausančioje šalyje.
Praėjusią savaitę Azerbaidžanas įveikė didelę kliūtį, kai jo istorinė varžovė Armėnija paskelbė, kad atsiima savo paraišką rengti COP29, ir pareiškė, kad rems Baku.
Šios Kaukazo kaimynės jau dešimtmečius konfliktuoja dėl Kalnų Karabacho regiono, kurį Azerbaidžanas susigrąžino po žaibiško puolimo prieš armėnų separatistus rugsėjį.
Brazilija, viena iš dešimties didžiausių pasaulyje naftos gamintojų, pasiūlė surengti COP30 konferenciją Amazonėje.
COP30 aukščiausiojo lygio susitikimas vyks 2025-ųjų lapkričio 10–21 dienomis. Tikimasi, kad šios konferencijos metu valstybės jau bus pagerinusios savo įsipareigojimus klimato kaitos srityje.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) pažadėjo, kad iki 2030-ųjų nebebūtų kertami miškai. Anksčiau šiais metais Brazilija taip pat paskelbė apie savo planus prisijungti prie naftą eksportuojančių valstybių OPEC+ gretų.
COP28 susitikime prezidentas nurodė, kad ketina nurodyti naftos gamintojams sumažinti iškastinio kuro naudojimą.