Azerbaidžanas kaltina E.Macroną proarmėnišku „šališkumu“

Azerbaidžanas penktadienį pasmerkė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono neseniai išsakytas pastabas dėl dešimtmečius trunkančio Baku konflikto su aršiąja priešininke Armėnija kaip „nepriimtinas ir šališkas“.
Emmanuelis Macronas
Emmanuelis Macronas / AFP/ „Scanpix“ nuotr.

Trečiadienį E.Macrono išsakyta kritika Baku buvo „nepriimtina ir šališka“, pareiškė Užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad „Azerbaidžanas yra priverstas persvarstyti Prancūzijos pastangas tarpininkauti“ Armėnijos ir Azerbaidžano derybose.

Baku ir Jerevanas dėl Azerbaidžano armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje.

Rugsėjį Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje įvykę kruvini susirėmimai sukėlė baimę, kad gali kilti naujas konfliktas.

Trečiadienį Prancūzijos televizijai E.Macronas sakė, kad „Azerbaidžanas pradėjo siaubingą karą, kuriame žuvo daug žmonių, įvyko žiaurios scenos, ir atkovojo (Karabacho) teritoriją“.

Jo teigimu, pastaruoju metu „Azerbaidžanas pradėjo pulti palei sieną (su Armėnija). Mes juos pasmerkėme. Mes nepaliksime armėnų“.

Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, jo kolega iš Armėnijos Araratas Mirzojanas ir Azerbaidžano diplomatijos vadovas Jeyhunas Bayramovas susitiko derybų Kazachstano sostinėje Astanoje.

Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms įdėjus daugybę diplomatinių pastangų, Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai spalio 3 dieną susitiko Ženevoje, kad pradėtų rengti būsimos taikos sutarties tekstą.

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga paskelbė apie „civilinę ES misiją“ į Armėniją, kurios tikslas – padėti nustatyti sienas su Azerbaidžanu.

Sprendimas priimtas spalio 6 dieną Prahoje įvykusiame Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo, E.Macrono ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio susitikime.

Šešias savaites trukęs karas 2020 metais pareikalavo daugiau nei 6,5 tūkst. gyvybių abiejose pusėse ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.

Pagal susitarimą Armėnija perleido daugybę teritorijų, kurias kontroliavo dešimtmečius, o Maskva dislokavo apie 2 tūkst. taikdarių prižiūrėti trapių paliaubų.

1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs