„Krintančios naftos kainos paveikė visus. Azerbaidžanas – ne išimtis“, – teigė vienas Rusijos gynybos pramonės atstovas dienraščiui „Kommersant“. Jo teigimu, prieš kelis metus sutarti ginkluotės užsakymai vis dar užstrigę Rusijos uostuose, nes už juos nėra pervedami pinigai.
D.Rogozinas po vizito Baku socialiniame tinkle paskelbė nuotrauką, kurioje jis matomas su Azerbaidžano lyderiu Ilhamu Alijevu. Rusijos vicepremjeras tikino, kad jie turėjo konstruktyvią diskusiją.
Dienraštis „Kommersant“ teigė, kad Azerbaidžanas išties gali turėti problemų, įgyvendindamas finansinius įsipareigojimus arba tiesiog tokiu būdu bandyti išsikovoti geresnę situaciją derybose su Rusija.
Azerbaidžanui itin nepatiko Rusijos Armėnijai pasiūlytas 200 milijonų dolerių kreditas, kuris būtų naudojamas naujos ginkluotės įsigijimui. Armėnija ir Azerbaidžanas vis dar konfliktuoja dėl Kalnų Karabacho regiono.
Skelbiama, kad didžioji dalis už 4 milijardus dolerių pirktos ginkluotės jau yra Azerbaidžane, tačiau keli tankai, kovinės pėstininkų mašinos, artilerijos sistemos vis dar yra Rusijos uostuose.
Rusijos gynybos ekspertas Ruslanas Puchovas teigė, kad šioje situacijoje Kremlius turi kelias galimybes: parduoti likusią karinės technikos dalį kitai valstybei arba atidėti Azerbaidžano mokėjimą. „Rusijos derybų pozicija bus tikrai griežta, nes ši situacija susidarė ne dėl jos kaltės“, – aiškino jis.
Bendros karinės pratybos su Turkija
Pirmadienį Turkija ir Azerbaidžanas surengė bendras karinių oro pajėgų pratybas. Šios pratybos surengtos Konijos mieste, Turkijoje.
Skelbiama, kad devyni Azerbaidžano karo lėktuvai (MiG-29, Su-25, Il-76) dalyvaus šiose pratybose, kurias Kremlius gali suprasti kaip iššūkį. Turkija, po incidento, kurio metu buvo numuštas Rusijos karo lėktuvas ir žuvo lakūnas, jau kurį laiką Rusijos viešojoje erdvėje vadinama „priešiška valstybe“.
2015 metais NATO narė Turkija ir glaudžius karinius ryšius su Rusija palaikęs Azerbaidžanas rengė bendras karines pratybas ne tik ore, bet ir sausumoje.
