Karinę operaciją Kalnų Karabache pradėjęs Azerbaidžanas iškėlė ultimatumą Armėnijai

Intensyvi ugnis

Baku apkaltino Armėniją ir Kalnų Karabacho separatistus teroristinių išpuolių organizavimu, praneša Azerbaidžano valstybinė agentūra AZERTADJ. Baku taip pat apkaltino Jerevaną telkiant Kalnų Karabache kariuomenę ir karinę įrangą bei apšaudant azerbaidžaniečių pozicijas.

Azerbaidžano gynybos ministerijos teigimu, Azerbaidžano kariškiai „naudodami didelio tikslumo ginklus fronto linijoje ir gilumoje sutrikdė Armėnijos ginkluotųjų pajėgų junginių pozicijas, jų ilgalaikius ugnies taškus, taip pat kovines priemones ir karinius objektus“.

Civiliniai objektai ir gyventojai, pabrėžiama pareiškime, nėra taikiniai.

Azerbaidžano žiniasklaida paskelbė vaizdo įrašą, kuriame neva matyti Armėnijos ginkluotųjų pajėgų raketų „žemė-oras“ sistemos „Tor“ sunaikinimo momentas netoli Stepanakerto.

„Armėnijos naujienos“, remdamosis nepripažintos respublikos parlamento nariu, rašo, kad Stepanakerte nėra ryšio, „nėra automobilių, kurie galėtų paimti vaikus iš mokyklų“: „Karas. Jau pusvalandį vyksta apšaudymas“.

Kalnų Karabacho armėnų separatistai antradienį pranešė, kad šio regiono miestai intensyviai apšaudomi.

„Šiuo momentu intensyviai apšaudomi [regiono] sostinė Stepanakertas (Chankendi) ir kiti miestai bei kaimai“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė viena Armėnijoje įsikūrusi separatistų organizacija.

Ji apkaltino Azerbaidžaną Kalnų Karabache pradėjus didelio masto karinį puolimą.

Buvęs nepripažinto Kalnų Karabacho valstybės ministras Rubenas Vardanianas „Kommersant“ korespondentui:

„Visavertė operacija, visavertis karas. Vyksta mūšiai žemėje ir ore. Jie bando užimti kontrolės postus. Į Stepanakertą dar nežengia. Planuojama gintis iki paskutiniųjų.“

Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad Armėnijos kariuomenė pradėjo apšaudyti Baku pozicijas Agdamo rajone iš artilerijos įrenginių.

Armėnija tikina, kad Kalnų Karabache jos pajėgų nėra.

Azerbaidžano reikalavimas

Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad vienintelis kelias į taiką regione yra visiškas Armėnijos kariuomenės išvedimas iš Kalnų Karabacho ir Stepanakerto režimo panaikinimas.

Rusija „labai susirūpinusi“

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Maskva dar kartą patvirtina įsipareigojimą Rusijos ir Armėnijos aljansui.

Rusijos taikdariai, nepaisant eskalacijos, toliau vykdo savo funkcijas Karabache, sakė ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Rusijos Federacija yra labai susirūpinusi dėl smarkaus padėties regione paaštrėjimo, sakė ji.

Informavo Rusiją ir Turkiją

Azerbaidžanas antradienį pranešė, kad informavo Rusiją ir Turkiją apie Kalnų Karabache vykdomą karinę veiklą, kuri yra antiteroristinių operacijų armėnų gyvenamame separatistiniame regione dalis.

„Rusijos Federacijos taikos palaikymo kontingento vadovybė bei turkų ir rusų stebėjimo centro vadovybė buvo informuotos apie vykdomus veiksmus“, – pranešė Azerbaidžano gynybos ministerija.

Pretekstas karui

Proga pradėti karinius veiksmus tapo antradienį susprogdintas azerbaidžaniečių policijos automobilis, užvažiavęs ant minų. Azerbaidžanas antradienį paskelbė, kad keturi policininkai ir du civiliai žuvo per atskirus minų sprogimus separatistiniame Kalnų Karabacho regione, ir dėl to apkaltino armėnų sabotažo grupes.

Minimi sprogimai įvyko kitą dieną po to, kai buvo atnaujintas pagalbos krovinių vežimas į Kalnų Karabacho separatistų teritorijas, suteikęs vilčių dėl galimo įtampos mažėjimo.

Anksčiau Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas įspėjo, kad Azerbaidžano kariuomenės telkimas gali sukelti dar vieną eskalacijos bangą prie nepripažinto Kalnų Karabacho ir Armėnijos sienų.

Kruvini karai

Daugiausia armėnų gyvenama Kalnų Karabacho autonominė sritis tapo Baku ir Jerevano konflikto tarp Baku ir Jerevano tašku Sovietų Sąjungos gyvavimo pabaigoje. Šalys kaltino viena kitą etniniu valymu, o dėl 1992–1994 m. karo regionas ir su juo besiribojančios teritorijos, kurios nepriklausė autonomijai, įgijo faktinę nepriklausomybę, tačiau niekas pasaulyje jos nepripažino. Separatistinė Kalnų Karabacho valstybė palaikė glaudžius santykius su Armėnija, kuri ją rėmė ir politiškai, ir finansiškai, ir ginkluote.

2020 m. per Antrąjį Karabacho karą dalį teritorijos vėl susigrąžino Baku. Azerbaidžanas paskelbė, kad nesvarsto kitų konflikto sprendimo būdų, išskyrus visiškos teritorijų kontrolės atkūrimą.

Ten gyvenantys armėnai kaltina Baku etniniu valymu ir daugybe nusikaltimų prieš civilius gyventojus. Nuo 2022 m. gruodžio mėn. regioną de facto blokuoja Azerbaidžano kariuomenė. 2023 m. rugpjūtį Armėnijos valdžia Stepanakerte paskelbė, kad nepripažintos respublikos teritorijoje prasidėjo badas ir užregistruota pirmoji mirtis nuo jo.

Jerevanas kaltina Rusijos taikdarius, kad jie nesugeba užtikrinti Lačino koridoriaus, kuriuo gyventojus galėtų pasiekti pagalba, kontrolės. Armėnijos premjeras Nikola Pašinianas net paskelbė, kad kliautis vien Rusijos pagalba buvo strateginė klaida. Neseniai Armėnija surengė bendras pratybas su JAV.

Nesėkmingos derybos

Abi šalys jau seniai bando susitarti dėl Kalnų Karabacho statuso. Po skaudžių pralaimėjimų mūšio lauke balandžio 18 d. Armėnijai oficialiai sutikus patvirtinti Azerbaidžano suverenitetą ginčijamoje teritorijoje, Baku atstovai pareiškė, kad yra vilties, jog tarp abiejų valstybių įsivyraus taika.

Vėliau abiejų šalių užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad taikos susitarimas tarp abiejų šalių galimas iki 2023 m. pabaigos. Tačiau pastaruoju metu derybos įstrigo, o įtampa vėl ėmė augti.