„Jau 22 metus bandoma taikiai išspręsti šį konfliktą. Kiek dar? Mes pasirengę taikiam šios problemos išsprendimui. Bet jeigu nėra būdo išspręsti ją taikiai, tuomet mes išspręsime ją kariniu būdu“, – sakė jis per radijo „Govorit Moskva“ laidą.
Susirėmimai vyksta antrą dieną
Abi šalys nurodė, kad naktį ir sekmadienį protarpiais vyko susirėmimai, be to, kaltino viena kitą juos pradėjus ir naudojus sunkiuosius ginklus, tankus bei artileriją.
„Armėnijos ginkluotosios pajėgos naktį ugnies nutraukimą pažeidė 130 kartų. Jie šaudė iš minosvaidžių, granatsvaidžių ir didelio kalibro kulkosvaidžių“, – sakoma Azerbaidžano gynybos ministerijos pareiškime.
„Apšaudymas vyko ir iš Armėnijos teritorijos, ir iš Armėnijos okupuoto Karabacho, – sakoma pareiškime. – Azerbaidžano armija atsakė ugnimi“.
Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas AFP sakė, kad „kovos sekmadienį ryte tęsėsi pietine (Kalnų Karabacho) fronto linijos kryptimi“.
„Azerbaidžaniečiai bando atakuoti, bet yra atremiami, – sakė jis. – Situacija įtempta, bet panikos nėra“.
Tuo tarpu Armėnijos remiama sukilėlių gynybos ministerija Kalnų Karabache paskelbė, kad „Azerbaidžanas sekmadienį ryte atnaujino jos pozicijų apšaudymą iš raketinės artilerijos ir tankų“.
JAV smerkia eskalaciją
Jungtinės Valstijos griežtai pasmerkė įnirtingus susirėmimus, per kuriuos šeštadienį žuvo mažiausiai 30 Azerbaidžano ir Armėnijos karių, ir kurie yra didelis smurto dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono eskalavimas.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry prisidėdamas prie Rusijos paragino tuojau pat nutraukti ugnį po to, ką Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas pavadino „didžiausio masto karo veiksmais“ nuo 1994 metų, kai paliaubomis baigėsi karas, per kurį Armėnijos remiami kovotojai atplėšė tą teritoriją nuo Azerbaidžano.
„Raginame šalis demonstruoti santūrumą, vengti tolesnio eskalavimo ir griežtai laikytis ugnies nutraukimo“, – sakoma J.Kerry pareiškime.
„Ši nestabili situacija ... demonstruoja, kodėl šalys privalo tuojau pat pradėti derybas, remiant ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) Minsko grupės pirmininkams, dėl visapusiško konflikto sureguliavimo, – sakoma pareiškime. – Mes kartojame, kad nėra karinio sprendimo šiam konfliktui“.
Minsko grupė, kuriai drauge pirmininkauja Prancūzija, Rusija ir JAV, vadovauja ESBO pastangoms ieškoti šio konflikto sprendimo.
Atskirai Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas sakė, kad yra „labai sunerimęs“.
„Jis ypač susirūpinęs dėl pranešimų apie sunkiosios ginkluotės naudojimą ir dėl didelio aukų skaičiaus, įskaitant civilius gyventojus“, – sakoma pareiškime.
„Generalinis sekretorius ragina visas susijusias šalis tuojau pat užbaigti kovas, visiškai gerbti ugnies nutraukimo susitarimą ir imtis skubių žingsnių situacijai deeskaluoti“, – sakoma jame.
Linas Linkevičius: susirėmimai Kalnų Karabache gali tapti platesnio masto konfliktu
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius perspėja, kad neseniai prasidėję susišaudymai tarp Azerbaidžano ir Armėnijos karių ginčijamame Kalnų Karabacho regione gali išaugti į platesnio masto konfliktą.
„Įvairūs paaštrėjimai visą laiką būdavo, tačiau tokio masto,matyt, karinių veiksmų nebuvo, ko gero, 20 metų, todėl šis įvykis gali tapti platesnio masto konfliktais, dėl kurių bus daug civilių aukų. Tarptautinės bendruomenės reakcija, raginimai Minsko grupei vėl aktyvizuotis ir pačioms šalims susilaikyti nuo karinių veiksmų kol kas neduoda rezultatų“, – interviu LRT radijui sakė L.Linkevičius.
Jis pažymėjo, kad konfliktas prasidėjo iš karto po branduolinio saugumo konferencijos Vašingtone, kur susitiko kelių dešimčių valstybių vadovai.
„Ten dalyvavo ir Armėnijos, ir Azerbaidžano prezidentai. Su abiem teko kalbėti visų tų įvykių išvakarėse. Labai sunku buvo tikėtis, kad kažkas tokio atsitiks, bet vis dėlto reikėtų giliau paanalizuoti, kaip tai prasidėjo ir kas tai inspiravo“, – sako L.Linkevičius.
Jerevano remiami etninių armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę perėmė per karą 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kuris pareikalavo maždaug 30 tūkst. gyvybių. Nepaisant 1994 metų ugnies nutraukimo, priešininkės taip niekada ir nepasirašė taikos susitarimo.
Tarptautiniu mastu regionas vis dar pripažįstamas Azerbaidžano dalimi. Abi šalys dažnai susišaudo per fronto liniją, bet minimas naujausias epizodas reiškia smurto suintensyvėjimą ir išprovokavo karštligiškus tarptautinių galių raginimus siekti taikos.
