„Azerbaidžano armijos daliniai lapkričio 20-ąją įžengė į Agdamą“, – paskelbė Azerbaidžano gynybos ministerija, turėdama galvoje rajoną, kurį armėnų separatistai kontroliavo beveik tris dešimtmečius.
Agdame gyvenantys armėnai skynė granatus ir persimonus nuo medžių aplink savo namus ir krovė į furgonus baldus, skubėdami palikti rajoną iki nustatyto oficialaus jo perdavimo Azerbaidžano kontrolei termino, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
„Norėjome įsirengti sauną, virtuvę. Tačiau dabar man teko viską išardyti. Išvykdamas sudeginsiu namą su viskuo, kas ten yra“, – sakė 40-metis elektrikas Gagikas Grigorianas.
Baigiantis nustatytam terminui palikti regioną, iš Agdamo tvyrant tirštam rūkui pajudėjo tankų kolonos ir šarvuotieji transporteriai su armėnų kariais.
Lapkričio 25 dieną Armėnija taip pat perleis Azerbaidžanui Kelbečero rajoną, įsiterpusį tarp Kalnų Karabacho ir Armėnijos, o gruodžio 1 dieną – Lačino rajoną.
Įnirtingos kautynės tarp Azerbaidžano pajėgų ir armėnų separatistų Kalnų Karabache atsinaujino rugsėjo 27 dieną. Šešias savaites trukę mūšiai pareikalavo tūkstančių gyvybių ir privertė dešimtis tūkstančių gyventojų palikti savo namus.
Seni priešininkai Jerevanas ir Baku praėjusią savaitę galiausiai sutarė nutraukti kautynes. Pagal susitarimą, pasirašytą tarpininkaujant Maskvai, Armėnija sutiko perleisti Azerbaidžanui kai kurias teritorijas, kurias armėnų separatistai kontroliavo nuo 10-ojo dešimtmečio karo, o Kalnų Karabache buvo dislokuoti rusų taikdariai.
Etniniai armėnų separatistai perėmė kalnuoto Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku per praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje vykusį karą, nusinešusį apie 30 tūkst. gyvybių. Nuo tada čia buvo nekart įsiplieskę susirėmimai.
Pagal taikos susitarimą Armėnija sutiko grąžinti maždaug 15–20 proc. Kalnų Karabacho teritorijų, kurias per šešias savaites trukusias kautynes užėmė azerbaidžaniečių pajėgos. Tarp tų teritorijų yra ir istorinis Šušos miestas.
Teritorijų grąžinimas turėjo prasidėti sekmadienį, tačiau Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas „humanitariniais sumetimais“ savaitei atidėjo šį terminą.
ES sveikina ugnies nutraukimą
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis Europos Sąjungos vardu ketvirtadienį paskelbtame pareiškime sveikino ugnies nutraukimą Kalnų Karabache ir paragino ištirti karo nusikaltimus.
„Europos Sąjunga sveikina kovos veiksmų sustabdymą Kalnų Karabache ir aplink jį po lapkričio 9 dieną tarpininkaujant Rusijai pasiekto ugnies tarp Armėnijos ir Azerbaidžano nutraukimo“, – sakoma Briuselyje paskelbtame pareiškime.
ES paragino visas šalis ir toliau griežtai laikytis ugnies nutraukimo režimo, kad nebebūtų žmonių aukų, o visas regiono žaidėjas – susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ar retorikos, galinčių sukelti pavojų ugnies nutraukimui. Bendrija taip pat paragino tuojau pat išvesti iš regiono visus užsienio kovotojus.
„Bet kokie karo nusikaltimai, kurie galėjo būti įvykdyti, turi būti ištirti“, – pabrėžiama dokumente.
ES ketina atidžiai stebėti, kaip vykdomos ugnies nutraukimo sąlygos, ypač dėl jo stebėsenos mechanizmo.
Bendrija laikosi nuomonės, kad kovos veiksmų nutraukimas yra tik pirmas žingsnis siekiant sureguliuoti įsisenėjusį Kalnų Karabacho konfliktą. Pareiškime minima būtinybė „atnaujinti pastangas dėl suderinto, visapusiško ir tvaraus konflikto sureguliavimo, taip pat ir dėl Kalnų Karabacho statuso“.
„Todėl ES vėl pareiškia, kad visiškai palaiko tarptautinį ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) Minsko grupės formatą... šiam tikslui pasiekti. ES pasirengusi įdėti veiksmingą indėlį formuojant tvarų ir visapusišką konflikto sureguliavimą, taip pat, kiek tai įmanoma, remiant stabilizavimą, atkūrimą po konflikto ir pasitikėjimo stiprinimo priemones“, – sakoma dokumente.
ES priminė, kad griežtai nepritaria jėgos naudojimui, įskaitant kasetinius šaudmenis ir padegamuosius ginklus, kaip ginčų sprendimo priemonei. Pareiškime pažymima, kad turi būti laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės, konflikto šalys raginamos vykdyti spalio 30 dieną Ženevoje pasiektus susitarimus dėl apsikeitimo karo belaisviais ir palaikų sugrąžinimo.
Blokas akcentavo galimybes teikti humanitarinę pagalbą ir kiek įmanoma geresnes sąlygas savanoriškam, saugiam, oriam ir patikimam perkeltų gyventojų sugrįžimui į Kalnų Karabachą ir rajonus aplink jį.
Taip pat akcentuojama kultūrinio ir religinio paveldo Kalnų Karabache išsaugojimo ir atkūrimo svarba.
„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės jau teikia reikšmingą humanitarinę pagalbą būtiniausiems nuo konflikto nukentėjusių civilių gyventojų poreikiams patenkinti ir yra pasirengusios toliau teikti pagalbą“, – patikino Briuselis.
