Pataisose numatyta valstybės vadovo kadencijos trukmę pailginti nuo penkerių iki septynerių metų, taip pat įsteigti naują įtakingo pirmojo viceprezidento postą bei dar kelių viceprezidentų postus.
Opoziciniai judėjimai prieš referendumą organizavo masinius protestus ir pasmerkė balsavimą kaip I.Alijevo mėginimą pratęsti ilgametį savo šeimos valdymą šioje naftos turtingoje buvusioje sovietinėje respublikoje prie Kaspijos jūros.
Europos konstitucinės teisės ekspertų taryba pareiškė, kad siūlomos konstitucijos pataisos „smarkiai pakenktų valdžių padalijimo principui, nes suteiktų prezidentui beprecedentes galias“.
Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ pažymėjo, kad „pataisos atvers kelią asociacijų teisės pažeidimams“.
„Referendumą lydi areštai ir bauginimai, – rašoma „Amnesty International“ pareiškime. – Tie, kas mėgino kritikuoti šias pataisas ir ragino už jas nebalsuoti, sulaukė valdžios puolimo ir persekiojimo“.
54 metų I.Alijevas perėmė valdžią 2003 metais, mirus jo tėvui Heidarui Alijevui – buvusiam Sovietų Sąjungos KGB karininkui ir komunistinių laikų lyderiui, kuris nuo 1993-iųjų geležiniu kumščiu valdė nepriklausomu tapusį Azerbaidžaną.
2013 metais I.Alijevas triuškinama balsų dauguma buvo perrinktas trečiai kadencijai. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitoje teigta, kad tuos rinkimus temdė reikšmingos problemos ir trūkumai. Kiti prezidento rinkimai Azerbaidžane numatyti 2018-aisiais.
I.Alijevas gali kandidatuoti į prezidentus neribotą skaičių kartų, nes tokią teisę įgijo po 2009 metais vykusio ginčijamo referendumo, panaikinusio dviejų prezidento kadencijų limitą.
Jei pirmadienio referendume rinkėjai pritars siūlomoms konstitucijos pataisos, bus įsteigtas naujas pirmojo viceprezidento postas. Šis asmuo būtų antras pagal rangą valstybės pareigūnas. Šiuo metu antrasis pagal rangą pareigūnas yra premjeras.
Pataisos taip pat suteiks prezidentui galimybę panorėjus šaukti pirmalaikius vadovybės rinkimus ir nesunkiai paleisti parlamentą.
Azerbaidžanas – musulmoniška, bet sekuliari valstybė, įsiterpusi tarp Irano ir Rusijos – uoliai stengiasi kurti modernios europinės šalies įvaizdį. 2012-aisiais šalyje vyko Eurovizijos dainų konkursas, o šiemet Baku buvo pirmą kartą surengtas „ Formulės 1“ pasaulio čempionato etapas.
Tačiau aktyvistai reiškia didžiulį susirūpinimą dėl numanomų žmogaus teisių pažeidimų Azerbaidžane.
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) gegužę sukritikavo Azerbaidžaną dėl „griežtų veiksmų prieš žmogaus teisių aktyvistus ir valdžios atžvilgiu kritiškai nusiteikusius žurnalistus“.
„Prezidentas Ilhamas Alijevas yra žmogus, kuriam tenka didžiausia atsakomybė už pasibaisėtiną žmogaus teisių padėtį Azerbaidžane pastarąjį dešimtmetį“, – praėjusią savaitę pažymėjo organizacija „ Freedom House“.
Balsavimas referendume prasidėjo 8 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir tęsis 12 valandų.
