I.Alijevo pergalė buvo aiški dar prieš rinkimus, turint galvoje, kad šios strategiškai svarbaus Kaspijos regiono valstybės opozicija patiria nuolatinį spaudimą ir yra nepajėgi mesti rimtesnio iššūkio jo autoritariškam valdymui.
Pastaraisiais metais I.Alijevo pozicijas dar sustiprino pastovus pinigų už naftą srautas į jo vyriausybės iždą.
Penkiolika metų prie šalies vairo stovintis I.Alijevas trečiadienį surinko 86 proc. balsų, rašoma Centrinės rinkimų komisijos pareiškime, paskelbtame suskaičiavus 96 proc. balsalapių.
Rinkėjų aktyvumas sudarė 74,5 proc., pridūrė komisija.
Pergalės proga kreipdamasis į tautą prezidentas padėkojo šalies gyventojams už „palaikymą ir pasitikėjimą“.
„Azerbaidžano piliečiai balsavo už saugumą ir pažangą“, – sakė I.Alijevas televizijos transliuotame kreipimesi.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmasis iš užsienio valstybių lyderių pasveikino I.Alijevą su pergale, rašoma Azerbaidžano prezidentūros pranešime.
Šios griežtai kontroliuojamos Kaukazo valstybės pagrindinės opozicinės partijos boikotavo rinkimus. Jos tvirtina, kad šalyje nėra sąlygų surengti demokratinį balsavimą, ir kaltina valdžią pasirengimu klastoti rezultatus.
Opozicija pasmerkė netikėtą ir nepaaiškintą I.Alijevo sprendimą surengti rinkimus pusmečiu anksčiau nei planuota ir teigė, kad taip buvo siekiama sutrumpinti kampanijos periodą ir trukdyti opozicijos pastangoms užkirsti kelią balsų klastojimui.
„Visi ankstesni rinkimai Azerbaidžane buvo klastojami ir organizuojami akivaizdžiai pažeidžiant rinkimų įstatymą. Šie rinkimai nebus išimtis“, – sakė opozicinės Respublikonų alternatyviojo judėjimo (ReAL) vykdomasis sekretorius Natiqas Cafarli..
Tačiau valdžia atmeta kritiką ir tvirtina, jog rinkimai buvo laisvi ir sąžiningi.
„Azerbaidžanas tvirtai žengia negrįžtamu demokratinės raidos keliu. Prezidento rinkimams Azerbaidžane buvo sukurta laisva, atvira ir skaidri aplinka“, – naujienų agentūrai AFP sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Hikmetas Hajijevas.
„Visi kandidatai turėjo lygias teises ir galimybes“, – pridūrė jis.
„Beprecedentė valdžia“
56 metų I.Alijevas pirmą kartą prezidentu buvo išrinktas 2003 metais, mirus jo tėvui Heydarui Alijevui, buvusiam KGB pareigūnui ir komunistų laikų lyderiui, kuris Azerbaidžaną geležiniu kumščiu valdė nuo 1993-iųjų.
2008 ir 2013 metais I.Alijevas buvo perrinktas prezidentu per rinkimus, bet juos opozicinės partijos taip pat vadino suklastotais.
2009-aisiais jo iniciatyva buvo priimta Konstitucijos pataisa, atvėrusi I.Alijevui kelią likti prezidento poste neribotą kadencijų skaičių. Žmogaus teisių aktyvistai griežtai pasmerkė šį žingsnį.
2016 metais Azerbaidžanas priėmė naujas prieštaringai vertinamas Konstitucijos pataisas, kuriomis prezidento kadencija buvo pailginta nuo penkerių iki septynerių metų.
Šiuos pakeitimus kritikavo Europos Tarybos konstitucinės teisės ekspertai, sakę, kad taip „smarkiai sutrikdoma valdžios galių pusiausvyra“, o prezidentui suteikiama beprecedentė valdžia.
Įtvirtindamas dešimtmečius trunkantį savo šeimos valdymą, pernai prezidentas pirmąja viceprezidente paskyrė savo žmoną Mehriban Alijevą.
Be I.Alijevo, rinkimuose dalyvavo dar septyni kandidatai – menkai žinomi veikėjai, praktiškai nevykdę jokios rimtesnės agitacinės kampanijos.
Šalininkai giria Alijevus kažkada Sovietų Sąjungos užkampiu laikytą respubliką pavertus klestinčia energijos Europai tiekėja.
Tačiau kritikai sako, kad jie slopino opoziciją ir pasinaudodami valdžia sukaupė turtą, sudarantį sąlygas prabangiam prezidento ir jo šeimos gyvenimui.
I.Alijevas griežtai atmeta kaltinimus teisių pažeidimais ir korupcija.
Maždaug 5,2 mln. žmonių galėjo atiduoti savo balsą pirmalaikiuose prezidento rinkimuose, kuriuos stebėjo tarptautiniai stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
