Rusija skelbia, kad neva užėmė „Azovstal“ gamyklą, o „Azov“ pulko vadas pasidavė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad kova turi tęstis tol, kol Ukrainos žemė bus išvalyta nuo rusų okupantų.

V.Zelenskis pabrėžia, kad viskas, ką Rusijos kariuomenė padarė nuo šių metų vasario 24 d., kai prasidėjo karas, o prieš tai – nuo 2014 m., reikalauja teisingo atsako.

„Pirmiausia tai yra išsilaisvinimas. Turime kovoti tol, kol išlaisvinsime savo žemę nuo okupantų ir užtikrinsime Ukrainos saugumą“, – sako V.Zelenskis.

„Antra, tai visų Rusijos karo nusikaltėlių patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Tiek Ukrainos teismuose, tiek Tarptautiniame tribunole, tiek tiesiog mūšio lauke, kol karas tęsiasi“, – paskelbtoje kalboje teigia Ukrainos prezidentas.

Ukraina kviečia tarptautinius partnerius pasirašyti daugiašalį susitarimą, kuriame būtų numatyta konfiskuoti Rusijos turtą ir nuosavybę kitų valstybių teritorijoje, siekiant kompensuoti nuostolius, patirtus per karą Ukrainoje.

Apie tai penktadienio vakarą prakalbo šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Siūlome valstybėms partnerėms pasirašyti daugiašalę sutartį ir sukurti mechanizmą, pagal kurį kiekvienas nuo Rusijos nukentėjęs asmuo galėtų gauti kompensaciją už patirtus nuostolius.

Remiantis tokia sutartimi, Rusijos lėšos ir turtas, esantis valstybių partnerių jurisdikcijose, turės būti areštuotas arba įšaldytas, konfiskuotas ir nusiųstas į specialiai sukurtą fondą, iš kurio visi nuo Rusijos agresijos nukentėję asmenys galės gauti atitinkamą kompensaciją.

Tai tikrai bus sąžininga ir Rusija pajus tikrąją kiekvienos į mus paleistos raketos, bombos, sviedinio kainą.

Savo partneriams siūlome tapti tokio fondo rėmėjais ir specialios tarptautinės komisijos, kuri nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų kreipimusis ir peticijas, dalyviais“ – paskelbė V.Zelenskis.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) „žingsnis po žingsnio“ vertins Rusijos sportininkų, kurie po Maskvos invazijos į Ukrainą buvo pašalinti iš daugumos tarptautinių varžybų, likimą, penktadienį pareiškė TOK prezidentas Thomas Bachas.

„Turime tai daryti žingsnis po žingsnio. Nežinome, kaip klostysis politinė situacija, tikimės, kad netrukus bus taika, tikėkimės, kad kuo greičiau“, – Lozanoje vykusiame posėdyje TOK nariams sakė Th.Bachas.

Nors dauguma tarptautinių federacijų atsižvelgė į TOK vasarį paskelbtą rekomendaciją uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, jau dabar keliamas klausimas dėl tų atletų dalyvavimo.

Tačiau, anot Th.Bacho, TOK kol kas atsisako prognozuoti savo veiksmus ir tik pažadėjo „imtis tinkamų veiksmų, jei situacija pasikeistų“.

„Galime tik stebėti situaciją. Šiuos sprendimus turi priimti politinis pasaulis, o kai ateis laikas, pamatysime, ar situacija pasikeis, tada imsimės atitinkamų veiksmų“, – sakė jis.

„Olimpiniame judėjime vyksta daug konsultacijų, – kalbėjo Th.Bachas. – Svarbiausias prioritetas yra mūsų humanitarinė misija, labai daug dėmesio skiriame humanitarinei pagalbai Ukrainos olimpinei bendruomenei – nesvarbu, ar jos nariai tebegyvena Ukrainoje, ar rado prieglobstį kitose šalyse.“

„Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad tai yra ne sankcijos, o apsaugos priemonės, skirtos varžybų sąžiningumui apsaugoti“, – teigė TOK vadovas.

„Tarptautinėse varžybose dalyvaujančių Rusijos ir Baltarusijos sportininkų saugumas negalėjo būti užtikrintas, nes po invazijos daugelyje šalių vyravo antirusiškos ir antibaltarusiškos nuotaikos“, – aiškino jis.

Šie TOK argumentai yra svarbūs, nes daugelį draudimų Rusijos pareigūnai apskundė Sporto arbitražo teismui. Pastarasis dar neišnagrinėjo šių skundų.

Penktadienio vakarą Mykolajivo mieste griaudėjo sprogimai. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė miesto meras Aleksandras Senkevičius.

Rusijos pajėgos penktadienį toliau puolė Lysyčansko ir Severodonecko miestus Ukrainos rytiniame Luhansko regione, siekdamos atkirsti šią teritoriją nuo likusios Ukrainos dalies, pranešė regiono gubernatorius.

Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus naujienų agentūrai AP sakė, kad Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į greitkelį Lysyčanskas–Bachmutas.

Tai, pasak S.Haidajaus, yra vienintelis kelias, kuriuo galima evakuoti žmones ir pristatyti humanitarinę pagalbą.

„Šis kelias labai svarbus, nes tai vienintelis susisiekimas su kitais šalies regionais, – elektroniniu paštu sakė jis. – Rusai bando mus nuo jo atkirsti, kad apsuptų Luhansko regioną.“

Rusijos pajėgos nuolat apšaudo kelią iš įvairių krypčių, tačiau ukrainiečių šarvuočiai vis dar gali pravažiuoti, pridūrė S.Haidajus.

Vienas iš penktadienio išpuolių buvo nukreiptas prieš Severodonecko mokyklą, kurioje prieglobstį rado daugiau kaip 200 žmonių, tarp jų – daug vaikų. Žuvo trys suaugusieji, S.Haidajus pranešė per „Telegram“.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau penktadienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos baigia visiškai užimti Luhansko sritį, kurią iki karinės invazijos pradžios iš dalies kontroliavo prokremliški separatistai.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasmerkė Rusijos smūgius, per kuriuos buvo suniokotas neseniai rekonstruotas kultūros centras Rytų Ukrainoje ir sužeisti septyni žmonės, įskaitant vaiką.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime V.Zelenskis teigė, kad Rusijos smūgiai buvo nukreipti į „naujai renovuotus kultūros namus“ Lozovos mieste rytinėje Charkivo srityje.

V.Zelenskio pasidalintame vaizdo įraše užfiksuotas didžiulis sprogimas šalia gyvenamųjų kompleksų ir pravažiuojančių automobilių. Įraše matyti į visas puses skriejančios nuolaužos ir po sprogimo didelį kultūros centro pastatą apgaubę juodi dūmai.

„Okupantai savo priešais laiko kultūrą, švietimą ir žmogiškumą. Ir jie negaili nei raketų, nei bombų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V.Zelenskis, pavadindamas išpuolį „absoliučiu blogiu“ ir „absoliučia kvailyste“.

Vietos sveikatos apsaugos pareigūnas Viktoras Zabašta naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ sakė, kad per išpuolį buvo sužeisti septyni žmonės.

„Kol kas niekas nemirė“, – pridūrė jis.

Nuo vasario 24 dienos, kai pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusija nuolat kaltinama, kad taikosi į civilinę infrastruktūrą. Karas nuniokojo daug miestų.

Mariupolis Ukrainos pietryčiuose beveik visiškai sunaikintas. Maskvos pajėgos kaltinamos kovą smogusios šiame uostamiestyje esančiam teatrui ir pražudžiusios šimtus ten besislėpusių civilių gyventojų.

Rusija neigia atsakomybę dėl civilių mirčių Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad pranešimai apie rusų karius, šaudančius į civilius, yra „suklastoti“.

Vilniuje šį savaitgalį posėdžiaujanti „FIBA Europe“ generalinė asamblėja priėmė sprendimą dėl Rusijos ir Baltarusijos krepšinio rinktinių bei klubų dalyvavimo varžybose Europoje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino imtis veiksmų, kad padidintų savo šalies atsparumą kibernetinėms atakoms, sakydamas, kad nuo tada, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, Rusija patyrė daugybę incidentų.

Tai Kremliaus vadovas kalbėjo per Rusijos saugumo tarybos posėdį, rašo BBC.

V.Putinas sako, kad išpuoliai buvo vykdomi iš skirtingų šalių, tačiau buvo „aiškiai koordinuoti“ ir nukreipti prieš Rusijos „ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą“ – įskaitant žiniasklaidą, finansų institucijas ir vyriausybės internetinę svetainę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad pradėjo pirmąjį medicininės evakuacijos iš Lenkijos skrydį sužeistiems ukrainiečiams ir vėžiu sergantiems vaikams.

Penktadienį skrydžio metu evakuoti septyni per karą sužeisti ukrainiečiai, taip pat trys vėžiu sergantys ukrainiečių vaikai ir jų globėjai.

Pasak jos, pacientai bus gydomi Prancūzijos lėšomis šalies ligoninėse.