Kol kas tik prancūzų kalba išleistos knygos „Prarastasis rojus: Europa Trumpo pasaulyje“ autorius, tiesa, mano, kad europiečiai garsiai kalba ne be reikalo.
D.Trumpo sprendimai tikrai svarbesni būtent Senojo, o ne Naujojo žemyno saugumui.
Tačiau, anot B.Haddado, pigu dabar švaistytis pareiškimais, smerkiančiais JAV žingsnius, nes ES šalių lyderiai tiesiog negali nusiplauti kaltės dėl dabartinės situacijos Sirijoje – prie jos privedė Bendrijos narių neveiksnumas.
Kur suaugusieji?
Analitikas primena, kad tai, jog D.Trumpas nuspręs patraukti JAV pajėgas iš Sirijos, buvo visiškai nuspėjama. Jis ne vienerius metus skelbė, kad Amerikos Viduriniuose Rytuose per daug – suprask, lai pluša kiti.
Dar per 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų kampaniją D.Trumpas garsiai teigė, kad jo tikslas – sutriuškinti grupuotę „Islamo valstybė“ ir „grįžti namo“. Jau pernai balandį jis ir vėl pareiškė: „Laikas parsivežti mūsų karius namo.“
Ir tai ne viskas – dar kartą apie „nesibaigiančius karus“ Vidurinių Rytų regione praėjusių metų gruodį pasisakęs D.Trumpas pastūmėjo tuometį Pentagono vadovą Jamesą Mattisą tėkšti ant stalo pareiškimą dėl atsistatydinimo.
ES šalių atstovai ilgą laiką manė, kad gali kliautis vadinamaisiais „suaugusiaisiais“ D.Trumpo administracijoje.
Visus tuos sykius europiečiai reagavo taip pat – sukritikuodami tokią D.Trumpo retoriką ir pabandydami įtikinti jį apsigalvoti. Neretai kalbėtasi tiesiai su artimais JAV lyderio patarėjais.
Anot B.Haddado, ES šalių atstovai ilgą laiką manė, kad gali kliautis vadinamaisiais „suaugusiaisiais“ D.Trumpo administracijoje, kurie esą gali perkalbėti prezidentą ar jį apskritai apeiti. Bet tokių brandžių veteranų Baltuosiuose rūmuose Vašingtone tiesiog nebeliko.
„Toks požiūris, akivaizdu, neveikia. Europos šalių lyderiai vis dar viliasi, kad Trumpas susiprotės. O jei ne?
Išvados turėtų būti aiškios: JAV prezidentas elgiasi taip, kaip buvo žadėjęs“, – rašo B.Haddadas, taip tarsi atliepiantis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžius apie amerikiečių vienašališkus veiksmus Sirijoje.
D.Trumpo kritika Europai
Analitikui atrodo, kad D.Trumpo pareiškimai po sėkmingos operacijos prieš „Islamo valstybės“ vadeivą Abu Bakrą al-Baghdadi puikiai parodo, ko Europa gali tikėtis ateityje.
JAV prezidentas padėkojo Rusijai, Turkijai ir kurdų kovotojams už pagalbą.
Jis paminėjo džihadistų nužudytus JAV piliečius, bet išpuoliams Europoje dėmesio neskyrė, išskyrus kelias sekundes, kai pasakė esantis nusivylęs, kad Europos šalys nepriėmė daugiau „Islamo valstybės“ kovotojų, turinčių jų pilietybes.
Iš D.Trumpo lūpų skambanti kritika Europai dažnai perdėta. Manoma, kad Sirijos kalėjimuose šiuo metu laikoma 11 tūkst. džihadistų, o 9 tūkst. iš jų yra būtent Sirijos arba Irako piliečiai. ES šalių pasus turi labai nedaug tokių kovotojų.
Be to, Europos šalys buvo ir yra aktyvios tarptautinės kovos su „Islamo valstybe“ koalicijos narės.
Jos taip pat prisideda prie regionų, kuriuos anksčiau buvo užėmę džihadistai, atstatymo, galiausiai jau pradėjo skirti daugiau lėšų gynybai.
Europos šalys buvo ir yra aktyvios tarptautinės kovos su „Islamo valstybe“ koalicijos narės.
„Tačiau pagrindinis Trumpo argumentas aktualus. Europiečiams tikrai aktualu neleisti kilti naujoms teroro ir nekontroliuojamos migracijos bangoms, bet iki šiol didžiausią naštą tempia ne jie, o amerikiečiai“, – tvirtina B.Haddadas.
Ar demokratas JAV lyderis elgtųsi kitaip?
Jis siūlo įsivaizduoti hipotetinį scenarijų. Esą kodėl po D.Trumpo pergalės rinkimuose ar bent po jo pasisakymų, kad JAV kariai turėtų grįžti namo, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Lenkija negalėjo suvienyti jėgų ir parengti bendrų pajėgų specialiajai misijai Viduriniuose Rytuose?
„Taip, toks kardinalus posūkis strategijoje būtų labai drąsus žingsnis. Be to, europiečių pajėgos galia tikrai neprilygtų JAV kariams.
Bet iniciatyvos prisiėmimas būtų realistiškas ir įmanomas. Europos šalių vyriausybės galėjo su Pentagonu susitarti dėl spartaus atsakomybės už saugios zonos regione įkūrimą perleidimo“, – mano B.Haddadas.
Pasak analitiko, pagrindinių ES šalių lyderiai sunkiai suvokia, kad Senajam žemynui nėra kitos išeities, kaip tik imtis svarbesnio vaidmens užsienio politikoje. Tai būtų kur kas iškalbingiau nei pasikartojantys raginimai stiprinti Europos „strateginę autonomiją“.
O tie, kurie norėtų išlaukti D.Trumpo pralaimėjimo 2020-ųjų prezidento rinkimuose ir tikėtis ryžtingesnių JAV manevrų Viduriniuose Rytuose šaliai jau vadovaujant demokratui prezidentui, anot B.Haddado, nusivils.
Mat taip, kairiųjų kandidatai D.Trumpą peikė, bet labiau dėl to, kaip buvo paskelbta apie atsitraukimą iš Sirijos. Labai nedaug jų skubėjo patikinti, kad D.Trumpo sprendimą atšauktų.
„Nemanau, kad JAV pajėgos turėtų būti Viduriniuose Rytuose“, – dar spalį pareiškė viena demokratų pirminių rinkimų favoričių Elizabeth Warren.
„Kita priežastis, kodėl europiečiams reikėtų pradėti veikti aktyviau? Trumpas gali būti perrinktas JAV prezidentu.
O jei taip ir atsitiks, ES šalių lyderiai negalės sakyti, kad neturėjo laiko pasiruošti pakitusiai situacijai – tik kad pasirinko jai nesiruošti“, – rašo B.Haddadas.
