Deryboms įstrigus B.Johnsonas sakė, kad susitarimas įmanomas tik tuo atveju, jei ES derybininkai yra pasirengę „permąstyti savo dabartines pozicijas“.
ES savo ruožtu kaltina Didžiąją Britaniją nesugebant rimtai derėtis.
Britanija oficialiai paliko ES sausio mėnesį, praėjus beveik ketveriems metams po istorinio referendumo, per kurį buvo nuspręsta baigti beveik 50 metų trukusią JK narystę Europos Sąjungoje.
Tačiau iki šių metų pabaigos JK yra saistoma bloko taisyklių, kol abi šalys mėgina susitarti dėl būsimų santykių.
Abiem šalims liko mažai laiko pasiekti susitarimą, kadangi teisiniai dokumentai dar turi būti išnagrinėti valstybių narių ir ratifikuoti Europos Parlamente.
„Brexit“ be sutarties?
Aklavietė pakurstė nuogąstavimus, kad po gruodžio 31 dienos gali įvykti „Brexit“ be susitarimo – tuo atveju didžioji dalis prekybos būtų reglamentuojama pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles ir muitus. Po Naujųjų metų tarp JK ir ES iškiltų muitų ir kitokie ekonominiai barjerai.
B.Johnsonas teigė, kad jo šalis „galingai klestės“, net jei su ES turės tokį prekybos susitarimą, „kokį turi Australija“. Taip JK vyriausybė vadina „Brexit“ be sutarties.
JK vyriausiasis derybininkas Davidas Frostas ir ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier antradienį Londone turi pradėti savo aštuntąjį derybų ratą.
M.Barnier praėjusią savaitę sakė, jog yra „susirūpinęs ir nusivylęs“ dėl pažangos nebuvimo, ir teigė, kad JK nenusiteikusi konstruktyviai.
Derybos įstrigo dėl kelių klausimų, įskaitant valstybės pagalbą pramonei ir ES laivų galimybes žvejoti JK žūklės vandenyse.
ES yra pasiryžusi užtikrinti „vienodas“ konkurencijos sąlygas, kad britų firmos negalėtų pakirsti bloko aplinkosaugos ar darbo vietų standartų ir kad nebūtų galima pumpuoti valstybės pinigų JK pramonei.
Britanija kaltina bloką keliant reikalavimus, netaikomus kitoms šalims, su kuriomis jis yra pasirašęs laisvosios prekybos susitarimus, pavyzdžiui, Kanadai.
D.Frostas retame interviu laikraščiui „Mail on Sunday“ šeštadienį sakė, kad Britanija „neketina eiti į kompromisus dėl savo principų – galimybės kontroliuoti savo įstatymus“.
Sienos klausimas
Kitas galbūt laukiančių problemų ženklas buvo laikraščio „Financial Times“ pranešimas, kad B.Johnsono vyriausybė planuoja įstatymus, kuriais būtų sumažinti jau prisiimti įsipareigojimai dėl atviros sienos tarp JK Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos. Ši sienos garantija buvo svarbi pernai sudaryto teisiškai įpareigojamo Britanijos ir bloko „skyrybų“ susitarimo dalis.
„Brexito“ šalininkams Britanijoje šis susitarimas labai nepatinka, nes jis reiškia, kad Šiaurės Airija turi likti saistoma kai kurių ES taisyklių. Tačiau bet kokie žingsniai jį pakirsti papiktintų ES ir sukeltų pavojų deryboms dėl prekybos.
„Tai būtų labai neišmintingas būdas tęsti“, – tviteryje parašė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney.
Britų vyriausybė sako, kad „sąžiningai“ stengėsi įgyvendinti sutartas nuostatas dėl sienos, bet „svarsto atsargines galimybes, jei tai nebūtų pasiekta“.
„Nesiklosto gerai“
ES sako, jog dėl prekybos turi būti susitarta iki lapkričio, kad iki pereinamojo periodo pabaigos liktų laiko atlikti visas susitarimo patvirtinimo procedūras.
B. Johnsonas savo kalboje, kurią turi pasakyti pirmadienį, turi nurodyti dar trumpesnį terminą. Pasak jo, susitarimas turi būti pasiektas iki ES viršūnių susitikimo, planuojamo spalio 15 dieną.
„Jei iki to laiko negalėsime susitarti, tai nemanau, kad turėsime laisvosios prekybos susitarimą, ir abi šalys turėtume su tuo sutikti, ir eiti toliau“, – sakoma jo komentaruose, kuriuos iš anksto paskelbė jo biuras.
Britų krovinių gabenimo firmos perspėja, kad be susitarimo nuo sausio 1-osios uostuose gali formuotis sangrūdos, o svarbių prekių tiekimas Britanijoje gali „smarkiai sutrikti“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas sekmadienį sakė, kad derybos „nesiklosto gerai“, ir atmetė britų bandymus įvaryti pleištą tarp ES narių tokiais klausimais kaip žūklė. Pasak J.-Y. Le Driano, 27 bloko narės išlieka vieningos.
