B.Johnsonas antradienį vakare atvyko į Belfastą, skambant airių lyderių perspėjimams, kad jo pažadas išstoti iš Europos Sąjungos su „skyrybų“ sutartimi arba be jos gali suskaldyti Jungtinę Karalystę.
Premjeras susitiks su Šiaurės Airijos pagrindinėmis politinėmis partijomis aptarti autonominės vyriausybės šioje britų provincijoje atkūrimo. Šiaurės Airijos vyriausybės veikla buvo sustabdyta 2017-ųjų sausį kilus ginčui tarp dviejų pagrindinių valdžią besidalijančių partijų.
Tačiau B.Johnsono vizitą temdys „Brexit“ klausimas.
Airija turi sausumos sieną su Šiaurės Airija, ir abi šalys nori, kad ši siena po „Brexit“ liktų atvira – dėl ekonominių priežasčių ir, dar svarbiau, siekiant išsaugoti trapų taikos susitarimą.
1998-ųjų Belfasto arba Didžiojo penktadienio susitarimas iš esmės nutraukė tris dešimtmečius trukusį tarpkonfesinį kraujo liejimą Šiaurės Airijoje tarp respublikonų ir junionistų ginkluotų grupuočių, ir, taip pat, britų ginkluotųjų pajėgų.
Per konfliktą žuvo maždaug 3,5 tūkst. žmonių, daugelis – nuo Airijos respublikonų armijos (IRA) kovotojų veiksmų.
Patikrinimų pasienyje su Airija panaikinimas buvo laikomas pagrindiniu veiksniu, sumažinusiu įtampą. Tačiau po „Brexit“ šis pasienio ruožas taps išorine ES siena, todėl teisiškai turėtų būti atitinkamai saugomas.
„Brexit“ susitarime, kurį su ES pasiekė B.Johnsono pirmtakė Theresa May, siūloma vadinamoji apsidraudžiamoji priemonė (backstop): mechanizmas, kuriuo būtų išsaugota ES bendroji rinka ir negalėtų atsirasti „kieta“ siena Airijos saloje.
Tačiau daugelis euroskeptiškų britų parlamentarų mano, kad dėl apsidraudžiamosios priemonės ES galės pernelyg kontroliuoti Britaniją. Parlamentas susitarimą atmetė tris kartus.
B.Johnsonas Airijos ministrui pirmininkui Leo Varadkarui antradienį pasakė, kad dabartinis planas dėl apsidraudžiamosios priemonės, kuria siekiama užtikrinti laisvą judėjimą po „Brexit“ tarp į Didžiosios Britanijos sudėtį įeinančios Šiaurės Airijos bei ES valstybės narės Airijos Respublikos, yra nepriimtinas.
Tokia nuostata prieštarauja pozicijai Dubline ir Briuselyje, kurie tvirtina, kad neketina iš naujo derėtis dėl Th.May pasiekto susitarimo.
„Jei jie tikrai negali to padaryti, tada aiškiai turime ruoštis pasitraukimui be sutarties“, – sakė B. Johnsonas, antradienį išvykęs į Velsą.
„Tai priklauso nuo ES, tai – jų sprendimas“, – pridūrė jis.
L.Varadkaras yra sakęs, kad B.Johnsono planas iš naujo susiderėti dėl sutarties iki spalio 31-osios termino „visiškai nepriklauso realybės pasauliui“.
Vieningos Airijos grėsmė
Išstojimas be sutarties sukeltų painiavą dėl sienos statuso ir ekonominės katastrofos pavojų Airijai, atkirsdama ją nuo pagrindinės prekybos partnerės.
B.Johnsonas antradienį L.Varadkarui pažadėjo, kad po „Brexit“ nebus jokių naujų realių pasienio tikrinimų.
„Brexit“ šalininkai mano, kad galėtų vykti elektroniniai patikrinimai ne prie pačios sienos, bet dėl jokio realaus plano dar nesitarta.
L.Varadkaras penktadienį sakė, kad „Brexit“ be sutarties padidintų Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos susivienijimo tikimybę.
„Žmonės, kuriuos galėtumėt apibūdinti kaip nuosaikius nacionalistus ar nuosaikius katalikus, kurie daugiau ar mažiau buvo patenkinti status quo, žvelgs labiau į suvienytos Airijos pusę, – sakė jis. – Ir vis dažniau matote liberalius protestantus, liberalius junionistus pradedant kelti klausimus, kur jie labiau jaučiasi esantys namuose.“
Šiaurės Airija nėra vienintelė JK dalis, kurios statusas po „Brexit“ atsidūrė dėmesio centre.
Pirmadienį B.Johnsonas lankėsi Škotijoje ir atsakydamas į Škotijos pirmosios ministrės Nicolos Sturgeon raginimus vėl kelti nepriklausomybės klausimą pareiškė, kad Jungtinė Karalystė yra „pasaulinis prekės ženklas“.
N.Sturgeon praėjusią savaitę sakė, kad Škotijai, kuri per 2016 metų referendumą balsavo už tolesnę narystę ES, reikia B. Johnsono „Brexit“ strategijai „alternatyvaus pasirinkimo“.
B.Johnsonas, išsirengęs į kelionę po šalies sritis, kuria siekia parodyti savo įsipareigojimą po „Brexit“ išlaikyti JK vienybę, antradienį taip pat lankėsi Velse.
