Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą NATO narės įsipareigojo skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, kad iki 2024 metų būtų užtikrinta tinkama Aljanso parengtis.
2021 metais iš 30 NATO narių tik aštuonios vykdė arba viršijo šį įsipareigojimą. Vis dėlto kelios šalys, įskaitant Vokietiją ir Italiją, dėl karo Ukrainoje šiemet padidino gynybos finansavimą.
„Mums reikia kad sąjungininkės, visos sąjungininkės, plačiai atvertų pinigines atgrasymui atkurti ir užtikrinti gynybą ateinantį dešimtmetį“, – sakoma Dauningo gatvės paskelbtame kalbos, kurią B.Johnsonas pasakys Madride trečiadienį, anonse.
„Du procentai visuomet buvo suprantami kaip grindys, o ne kaip lubos, ir sąjungininkai privalo padidinti [išlaidas] šiuo krizės metu“, – ketina pasakyti premjeras.
Skrisdamas į Madridą B. Johnsonas sakė, kad „NATO viduje turi būti kalbamasi“ apie naujus gynybos finansavimo tikslus po 2024 metų.
NATO „privalo prisitaikyti, kad atremtų naujas ir padidėjusias grėsmes“, pasitelkdama „ilgalaikes investicijas“, taip pat būti pasiruošusi „smarkiai padidinti išlaidas gynybai, kad prisitaikytų prie krizių ir neatidėliotinų poreikių“, sakoma britų vyriausybės pranešime.
Per viršūnių susitikimą B.Johnsonas taip pat paskelbs, kad JK padidins savo karinį dalyvavimą Estijoje ir pasiųs į šią šalį galingesnės ginkluotės bei oro erdvės gynybos priemonių.
Jungtinė Karalystė nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje jau suteikė Kyjivui 1,3 mlrd. svarų (1,5 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą.
Tačiau B.Johnsonas yra kritikuojamas opozicijos ir kai kurių savo partijos deputatų, kad nevykdė rinkimų pažado 2022 metais padidinti karines atsižvelgiant į infliaciją, kuri šiemet tikriausiai bus didesnį kaip 10 procentų.
Tuo metu britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as ragino toliau didinti gynybos biudžetą, kad jis iki 2028 metų sudarytų 2,5 proc. šalies BVP, pranešė žiniasklaida.
