Reformos, kurių dalį parlamentas jau priėmė, reiškia „demokratijos pabaigą“, skelbė vienas demonstrantų plakatas Tel Avive.
Izraelio žiniasklaida pranešė, kad visoje šalyje protestavo dešimtys tūkstančių žmonių.
„Bijau, kad tapsime religine valstybe, kad judaizmo įstatymai bus pirmoje vietoje, o demokratinės laisvės nebeliks“, – naujienų agentūrai AFP sakė demonstracijoje dalyvavusi Tel Avivo universiteto mokslininkė Liat Tzvi.
Protestuotojai šiame pajūrio mieste blokavo svarbią gatvę. Mitinge Tel Avivo centre dalyvavo kai kurie opozicijos lyderiai.
Demonstracijos taip pat vyko Jeruzalėje ir šiauriniame Haifos mieste.
B.Netanyahu vyriausybė, kurioje yra ultraortodoksų ir kraštutinių dešiniųjų partijų, sausį pristatė itin prieštaringai vertinamą teismų reformų paketą. Demonstrantai dėl šio plano, vadinamo grėsme Izraelio liberaliai demokratijai, visoje šalyje protestuoja jau 10 savaičių.
B.Netanyahu sąjungininkai teigia, kad planas reikalingas siekiant apriboti, jų teigimu, pernelyg didelius nerinktų teisėjų įgaliojimus. Oponentai sako, kad taip valdžia būtų sutelkta B.Netanyahu ir jo valdančiosios koalicijos rankose. Jie taip pat teigia, kad B.Netanyahu, kuris yra teisiamas dėl kaltinimų korupcija, patenka į interesų konfliktą.
Prezidentas Isaacas Herzogas trečiadienį pasiūlė kompromisą dėl šių reformų, bet vyriausybė jį iškart atmetė.
„Kiekvienas, kuris mano, kad tikras pilietinis karas, žmonių gyvybės, yra riba, kurios mes nepasieksime, neturi jokio supratimo“, – sakė I.Herzogas. Jis perspėjo, kad „bedugnė jau visai arti“.
Opozicinių partijų lyderiai ketvirtadienį bendroje spaudos konferencijoje pareiškė remiantys I.Herzogo pasiūlymą.
B.Netanyahu iškart po prezidento pareiškimo jo pasiūlymą pavadino „vienašališku kompromisu“.
