„Yra viena vietovė, kur iš karto po rinkimų galime pradėti taikyti Izraelio suverenitetą“, – antradienį kalbėdamas per televiziją pabrėžė B.Netanyahu.
„Jei iš jūsų, Izraelio piliečių, gausiu tam aiškų mandatą... šiandien skelbiu savo ketinimą suformavus kitą Izraelio vyriausybę pradėti taikyti Izraelio suverenitetą Jordano slėnyje ir Negyvosios jūros šiaurėje“, – pridūrė jis.
Vyriausiasis palestiniečių derybininkas antradienį pareiškė, kad jei B.Netanyahu pavyks įgyvendinti šį planą, jis „palaidos menkiausią taikos tarp palestiniečių ir izraeliečių šansą“.
Kas yra Jordano slėnis?
Jordano slėnis plyti Vakarų Krante – teritorijoje, kurią nuo 1967-ųjų Šešių dienų karo kontroliuoja Izraelis. Vakarų Krantas savo pavadinimą gavo todėl, nes yra įsikūręs vakarinėje Jordanijos upės pakrantėje. Slėnio ilgis – 105 km, vietomis plotis siekia 10 km.
Kas šiuo metu kontroliuoja slėnį?
„Times of Israel“ rašo, kad visas Vakarų Krantas daugiau ar mažiau yra kontroliuojamas Izraelio. Dalį jo teritorijos valdo Palestinos institucijos (tiesa, joje yra nedidelis skaičius Izraelio karių), likusias teritorijas visiškai kontroliuoja Izraelis.
Jordano slėnis patenka į visiškai Izraelio kontroliuojamą dalį, išskyrus jame esantį palestiniečių miestą Jerichą. Slėnyje yra daugiau nei šimtas Izraelio nausėdijų.
Jordano slėnis – Izraelio dalis?
Kaip ir likusį Vakarų Krantą, Jordano slėnį Izraelis kontroliuoja daugiau nei 50 metų, tačiau niekada oficialiai neaneksavo. Čia gyvena ir Izraelio piliečiai, ir palestiniečiai, neturintys teisės balsuoti Izraelio rinkimuose. Tiesa, jie gali rinkti Palestinos savivaldą.
Palestiniečiai, tarptautinė bendruomenė ir Izraelio kairieji, taip pat Izraelio Aukščiausiojo Teismo nutartis, sako, kad Izraelis okupavo Vakarų Krantą. Izraelio dešinieji ir jų rėmėjai tikina, kad Izraelis teisėtai iškovojo šią teritoriją gindamasis kare.
Kai kurie izraeliečiai, ypač religingi žydai, laiko Vakarų Krantą Izraelio širdimi – vietove, kurioje vyko daug Biblijoje aprašytų įvykių.
Aneksijos atveju B.Netanyahu paverstų Jordano slėnį Izraelio dalimi – jis Izraelio akyse turėtų tokį pat statusą kaip Tel Avivas ar Jeruzalė. Didelė tarptautinės bendruomenės dalis nepripažino ankstesnių Izraelio įvykdytų aneksijų, „Times of Israel“ prognozuoja, kad nepripažintų ir šios.
Tiesa, tokios palestiniečių teritorijos kaip Jerichas ar Dumos kaimas nebūtų aneksuotos – šios gyvenvietės išlaikytų dabartinį statusą.
Kodėl B.Netanyahu rūpi Jordano slėnis?
Izraelyje jau dešimtmečius diskutuojama dėl Vakarų Kranto statuso. Ir ankstesnės Izraelio vyriausybės Jordano slėnį laikė strategiškai svarbiu: aneksija leistų užbaigti rytinę sieną su Jordanija, Izraelio pajėgoms apsupti Vakarų Krante gyvenančią palestiniečių populiaciją.
Pasak „Times of Israel“, aneksavus Jordano slėnį toliau į Rytus būtų sukurta buferinė zona tarp Izraelio ir Arabų valstybių, įskaitant Jordaniją, Iraką ir Saudo Arabiją.
Palestinos valstybingumas – tik teorinis
Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Regionistikos katedros profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius 15min teigė, kad į Jordano slėnio aneksiją galima žiūrėti dvejopai.
„Žvelgiant iš pesimistinės pusės, galima sakyti, kad Palestinos valstybingumas apskritai telieka teorinis. Jau dabar palestiniečiai suvokia, kad nebeturi galimybių kurti suverenios, savarankiškos valstybės. Aneksija – tarsi viena loginės sekos dalis, nes Izraelis tą teritoriją kontroliuoja nuo 1967 metų“, – sakė politologas.
Kita vertus, pasak E.Račiaus, aneksijos atveju teritorijų klausimas turėtų būti įtrauktas į derybas, galbūt palestiniečiai mainais galėtų gauti šiuo metu Izraeliui priklausančias žemes, pavyzdžiui, šalies pietuose esančius dykumų rajonus, kuriuose gyvena arabai.
„Optimistiškai vertinant, galima sakyti, kad tai gal ir nėra pasaulio pabaiga, o nemalonus, pasaulio akyse – dar ir nelegalus žingsnis“, – teigė VDU profesorius.
E.Račiaus teigimu, sunku pasakyti, ar B.Netanyahu tikrai ryšis įgyvendinti šį pažadą. Esą tai priklauso nuo to, kaip į jį atsilieps visuomenė ir kitos politinės jėgos, be to, kokį mandatą rinkimuose gaus B.Netanyahu.
„Jei Netanyahu jausis labai stiprus, jei turės palaikymą iš JAV pusės, galbūt net nelabai atvirą, o, panašu, kad Baltieji rūmai (jį) palaiko, tikėtina, kad tą pažadą bus lengviau įgyvendinti be didelių pasekmių“, – 15min sakė E.Račius.
Pernai JAV perkėlė savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę ir taip pripažino šį žydams bei musulmonams šventą miestą Izraelio sostine.
Pasak profesoriaus, nors tarptautinė bendruomenė aneksiją laikytų nelegalia, Izraelis nesulauktų jokių sankcijų. O radikaliausi palestiniečiai „galėtų rasti dar vieną priežastį pradėti puldinėti Izraelio objektus ar žmones“.
E.Račius pabrėžė, kad dviejų valstybių sprendimas tėra retorinė figūra.
E.Račius: „Dviejų valstybių perspektyva iš principo yra atgyvenusi – palestiniečiai nebeturi galimybės kurti funkcionalios valstybės. Kitaip tariant, tam tikros žemės gali būti paliktos palestiniečiams fiziškai, tačiau tai nebus normali funkcionuojanti valstybė.“
„Dviejų valstybių perspektyva iš principo yra atgyvenusi – palestiniečiai nebeturi galimybės kurti funkcionalios valstybės. Kitaip tariant, tam tikros žemės gali būti paliktos palestiniečiams fiziškai, tačiau tai nebus normali funkcionuojanti valstybė“, – teigė politologas.
Palestiniečiai, Saudo Arabija, Jordanija ir Turkija pasmerkė B.Netanyahu pažadą aneksuoti Jordano slėnį. Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad nepripažins jokių Izraelio sienos pasikeitimų, dėl kurių nebus sutarusios abi šalys.
