Kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje apie liberaliąsias demokratijas B.Obama pripažino, kad būtinas „kurso pakoregavimas“, atsisakant „primityvaus populizmo“.
„Nekreipiant dėmesio į šias realias problemas, į priekį iškeliamos alternatyvios pasaulio vizijos“, – kalbėjo jis.
Jeigu Rusija ir toliau kišis į kaimynių reikalus, jos pačios sienos bus dar labiau pažeidžiamos, – pridūrė B.Obama.
Rusija mėgina buvusią šlovę susigrąžinti jėga
B.Obama pareiškė, kad Vladimiro Putino Rusija mėgina atgauti savo galią jėga, kai stebimas Maskvos karinis kišimasis Sirijoje ir Ukrainoje.
„Pasaulyje, kuriame imperijų amžius liko praeityje, mes matome, kaip Rusija ėmėsi atkurti prarastą šlovę jėga“, – sakė B.Obama savo paskutinėje kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje.
„Jeigu Rusija ir toliau kišis į kaimynių reikalus, jos pačios sienos bus dar labiau pažeidžiamos“, – pridūrė jis.
Paskutinė kalba
Barackas Obama paskutinį kartą kaip JAV prezidentas kreipėsi į Jungtines Tautas ir patikino užsienio šalių lyderius, kad nepaisant virtinės siaubingų krizių, kurioms, regis, nėra perspektyvių sprendinių, pasaulis beveik jokiu istorijos tarpsniu nebuvo taip gerai pasirengęs kovoti su jam kylančiais iššūkiais, kaip dabar.
B.Obamos kalba visuomet tapdavo svarbiausiu kasmetinės JT Generalinės Asamblėjos sesijos akcentu. Tačiau B.Obamos antradienio kreipimasis į JT taps jo gulbės giesme tarptautinėje arenoje.
B.Obamos prezidentavimo pradžią prieš aštuonerius metus lydėjo itin dideli lūkesčiai, tačiau jam sunkiai sekėsi juos pateisinti – ypač sprendžiant pasaulines problemas, iš dalies nepriklausančias nuo Amerikos.
Benas Rhodesas, vienas pagrindinių B.Obamos patarėjų nacionalinio saugumo klausimais, sakė, kad prezidentas suvokia faktą, jog teigiamus aspektus, tokius kaip ekonomikos augimas ir bendradarbiavimas sprendžiant klimato kaitos problemas, atsveria „didžiuliai rūpesčiai“ pasaulyje, tarp jų pilietinis karas Sirijoje ir nerimas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
„Prezidentas savo kreipimesi ragins pasitelkti tai, ką sėkmingo nuveikėme per pastaruosius aštuonerius metus, kaip šabloną kitoms krizėms spręsti“, – sakė B.Rhodesas.
Jis paminėjo diplomatinius laimėjimus sprendžiant Irano branduolinės programos klausimą ir pasaulinio klimato šiltėjimo problemą bei ryšių su buvusiais JAV priešininkais Kuba ir Mianmaru atkūrimą kaip pavyzdžius, iliustruojančius B.Obamos kursą. Prezidento nuomone, ši politika turėtų būti tęsiama ir jam pasitraukus iš Baltųjų rūmų.
Tačiau pasaulio lyderiams bus sunku galvoti apie tai, kas bus vėliau, turint galvoje virtinę skubių sprendimų reikalaujančių opių problemų, temdančių šių metų JT susitikimą.