Pastarosiomis dienomis Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas bandė entuziastingai aiškinti rinkėjams, kad stipriausių pramoninių pasaulio valstybių dvidešimtuko (G20) susitikimas Londone padės išgelbėti pasaulį. Britų dienraštis „The Times“ antradienį perspėjo skaitytojus, jog tikriausiai to nebus, tačiau vis dar rusena viltis, kad pasaulio lyderiai bendromis pastangomis sugebės šiek tiek apraminti krizės išvargintus žmones.
Jau vien B.Obamos pasirodymo Londone užtenka, kad lūkesčiai staiga imtų didėti. Savo rinkimų kampaniją jis grindė pažadais suvaldyti krizę ir nebekartoti George'o W.Busho klaidų. Dabar B.Obama pirmą kartą pasirodė svetimoje teritorijoje, pasiruošęs kovoti ir apsiginklavęs panašiais pažadais. Susitikimo išvakarėse JAV prezidentas pareiškė, kad krizės akivaizdoje pasaulio lyderiai privalo „pasiųsti stiprų vienybės signalą“, nes tai yra svarbiausias jų uždavinys.
Pasitenkins griežtesniu reguliavimu
Pasaulio galingųjų vienybė rytoj neišvengiamai turės įgauti kokį nors konkretesnį pavidalą, kad galimą visuotinį nusivylimą nusvertų optimizmas dėl ateities. O juk į Londoną visi atvažiavo puoselėdami skirtingas „naujosios pasaulio tvarkos vizijas“.
Aršiausiai nusiteikęs iki šiol atrodė Prancūzijos prezidentas. Populiarumo savo šalyje sparčiai netenkantis Nicolas Sarkozy leido suprasti, kad bet kurią akimirką gali pasitraukti iš susitikimo, jei nebus atsižvelgta į jo reikalavimus griežtinti finansų reguliavimą. Prancūzija reikalauja šiuo tikslu kurti tarptautinę instituciją, tačiau JAV ir Didžioji Britanija neslepia, jog toks siūlymas joms nėra priimtinas. Panašios nuomonės laikosi ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ji drauge su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu pasisako už glaudesnį atskirų šalių reguliuotojų bendradarbiavimą.
B.Obama, ilgą laiką bergždžiai bandęs įtikinti Europos Sąjungos (ES) lyderius būtinybe toliau didinti viešąsias išlaidas ir taip kovoti su krize, galiausiai užėmė nuosaikesnę poziciją. Tai turėtų leisti jam pritarti griežtesniam finansų rinkų reguliavimui, o didesnių išlaidų klausimą atidėti vėlesniam laikui.
Nuosekliai aiškinau, jog būtina tiek gaivinti ekonomiką, tiek stiprinti reguliavimą. Mes privalome kovoti su problemomis, iškilusiomis prieš mus, taip pat turime užtikrinti, kad tokio pobūdžio nelaimės daugiau nepasikartotų. Teigė B.Obama.
„Nuosekliai aiškinau, jog būtina tiek gaivinti ekonomiką, tiek stiprinti reguliavimą. Mes privalome kovoti su problemomis, iškilusiomis prieš mus, taip pat turime užtikrinti, kad tokio pobūdžio nelaimės daugiau nepasikartotų“, – teigė B.Obama duodamas interviu britų dienraščiui „Financial Times“. JAV prezidentas net pripažino, kad ES valstybių noras palaukti ir įvertinti, koks bus anksčiau paskelbto ekonomikos gaivinimo plano efektas, „yra pagrįstas“.
Pirmas pasimatymas
Pirmojo didelio masto B.Obamos užsienio vizito bene nekantriausiai laukė Rusijos prezidentas D.Medvedevas. Šiandien numatytas jųdviejų susitikimas gali suteikti rimtą postūmį tolesnei JAV ir Rusijos santykių raidai.
Pasibaigus G.W.Busho valdymo erai svarbių klausimų susikaupė tikrai nemažai. Iki šiol B.Obama nerodė didelio entuziazmo toliau plėsti NATO, priimant į Aljansą buvusias sovietines valstybes, tokias kaip Ukraina ir Gruzija. Jis taip pat nėra labai tiesmukas, kai kalba pasisuka apie priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimą Lenkijoje ir Čekijoje. Visa tai Kremliaus strategams gali kelti nemažai vilčių, kad jiems pavyks sustabdyti JAV ir NATO skverbimąsi į Rusijos „artimąjį užsienį“ – buvusias sovietines respublikas.
Svarbu nepamiršti ir to, jog prieš kelionę į Strasbūrą ir Kėlį, į šventinį NATO viršūnių suvažiavimą, skirtą Aljanso 60 metų jubiliejui, B.Obama bus suinteresuotas gauti Rusijos paramą spaudžiant Iraną dėl branduolinės programos sustabdymo, taip pat užtikrinant Afganistane dislokuotų NATO karių aprūpinimą.
Nors Vašingtonas supranta, kad šių problemų sprendimas sunkiai įmanomas be Kremliaus įsikišimo, mažai tikėtina, jog Rusija galėtų staiga mainais gauti viską, ko trokšta. B.Obama sieks parodyti, kad jo pragmatiško požiūrio į užsienio politiką nederėtų painioti su silpnumu. Labai keistai atrodytų pernelyg didelės nuolaidos būtent dabar, kai visiškai nuo naftos ir dujų kainų svyravimo priklausoma Rusijos ekonomika išgyvena ne pačius geriausius laikus ir smarkiai riboja Kremliaus turimą politinių ginklų arsenalą.
