Toks incidentas budriai saugomoje zonoje buvo pirmasis per kelias pastarąsias savaites.
Sprogimas girdėjosi didelėje Irako sostinės dalyje, o JAV ambasados komplekse įsijungė apie pavojų perspėjančios sirenos, bet žmonės per incidentą nenukentėjo, patvirtino šaltiniai.
Už šią ataką atsakomybės kol kas niekas neprisiėmė.
Nuo praeitų metų spalio Irake įvyko beveik 30 incidentų, kai raketomis buvo apšaudyti su JAV susiję objektai. Amerikiečiai dėl jų kaltina su Iranu susijusias irakiečių saugumo pajėgų grupes.
Raketų atakos, nusinešusios JAV, Jungtinės Karalystės ir Irako ginkluotųjų pajėgų narių gyvybių, padidino įtampą tarp Bagdado ir Vašingtono.
Priešprieša ypač padidėjo sausį, kai iš JAV bepiločio lėktuvo paleista raketa netoli Bagdado oro uosto nukovė įtakingą Irano generolą Qasemą Soleimani ir Irako sukarintų pajėgų vadą Abu Mahdi al Muhandisą.
Tačiau JAV ir Irakas vylėsi iš naujo pagerinti ryšius, juolab anksčiau šį mėnesį prie vyriausybės vairo stojus premjerui Mustafai al Kadhemi. Birželio pradžioje planuojama surengti dvišales derybas.
Tikimasi, kad per derybas bus suderintas JAV pajėgų buvimo Irake pagrindas. Šios pajėgos į Iraką buvo pasiųstos 2014 metais vadovauti koalicijai, kovojusiai su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).
Vis dėlto amerikiečių kontingentas yra labai neparankus Iranui ir jo sąjungininkams Irake, reikalavusiems, kad JAV kariai paliktų šalį.
Sekmadienį Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pareiškė, kad JAV „nepasiliks Irake arba Sirijoje – jie privalo pasitraukti ir tikrai bus išvaryti“.
JAV vadovaujama koalicija šiemet jau sumažino savo 7,5 tūkst. karių kontingentą, argumentuodama, kad IS keliama grėsmė sumažėjo, o irakiečių pajėgas mokyti tapo sunku dėl koronaviruso pandemijos.
