Rezultatai paaiškės tik trečiadienį, tačiau aišku viena – ispanakalbė Amerika 2016 m. rinkimuose balsuoja kaip niekad aktyviai. Prie balsadėžių juos veda ir neapykanta D.Trumpui, ir agresyvi Demokratų partijos kandidatės kampanija. Net keliose svarbiose valstijose jie balsuoja rekordiškai aktyviai.
Floridoje, kurioje pergalę kuris nors kandidatas pelnys labai mažu balsų skirtumu, maždaug milijonas iš išankstiniuose rinkimuose iki sekmadienio jau balsavusių 6,2 mln. žmonių buvo ispanakalbiai – jų dalyvavimas išaugo 75 proc., palyginus su 2012 m.
Prieš aštuonerius metus Barackas Obama įkvėpė afroamerikiečius rekordiškai aktyviai dalyvauti renkant prezidentą. Šiemet ispanakalbius tą daryti verčia ne juos žavintis politikas, o nekenčiamas – D.Trumpas. Baimindamiesi, ką jo prezidentavimas reikštų jiems ir jų šeimoms, ispanakalbiai sako negalintys likti namuose.
Reikšminga ir tai, kad daug balsuojančiųjų yra nauji rinkėjai. Išankstiniuose rinkimuose Floridoje dalyvavusių rinkėjų analizė parodė, kad daugiau nei trečdalis jų 2012 m. nebalsavo išvis.
„Tai įeis į istoriją, – sako tyrimą atlikęs Danielis A.Smithas iš Floridos universiteto. – D.Trumpas padarė daugiau, kad motyvuotų ispanakalbius Floridoje, nei bet kuris Demokratų kandidatas.“
Visgi rekordinis ispanakalbių balsavimas nėra tik D.Trumpo nuopelnas. Demokratų partija pastaruosius metus investavo daug išteklių ir laiko siekiant šios rinkėjų grupės palankumo. Jų pastangos duoda vaisių – manoma, kad Demokratų kandidatė gali, pavyzdžiui, laimėti Arizonoje – pirmą kartą nuo 1996 m.
Kaip ypatingai aktyvi grupė išryškėjo ispanakalbės moterys – jos tapo bene svarbiausia ašimi Demokratų kampanijoje. Ispanakalbės intensyviai savanoriauja – eina nuo durų prie durų ir agituoja balsuoti už H.Clinton. Dažnai jos tą daro šeimyninėmis poromis – agituoja motina ir dukra.
Moterys sako itin dažnai girdinčios tą pačią istoriją iš rinkėjų – jie iki šiol niekada nėra balsavę, tačiau dabar mano, kad turi padaryti viską, jog D.Trumpo nebūtų Baltuosiuose rūmuose.
