„Yra didelė tikimybė, kad žmonės bandys manipuliuoti debatais ir klastoti Europos rinkimų rezultatus“, – Prancūzijos laikraščiui „L'Alsace“ praėjusią savaitę sakė ES saugumo komisaras Julianas Kingas.
Gegužės 23–26 dienomis vyksiantys rinkimai iškyla kaip būsimas žemyno populistinių ir euroskeptiškų judėjimų susirėmimas su proeuropietiškais internacionalistais.
„Jau aišku, kad tai bus svarbiausi Parlamento rinkimai per ES istoriją“, – neseniai paskelbtoje ataskaitoje rašė Europos tarptautinių santykių taryba (ECFR).
Maskva neigia įtarimus, kad kišasi į užsienio rinkimus dezinformacijos kampanijomis socialinėje žiniasklaidoje, kurioms, kaip manoma, vadovauja Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU.
Tačiau daug kas įtaria, kad Rusija gali gauti nemažai naudos padėdama populistų ir euroskeptikų judėjimams, kurių kai kurie nori atšaukti ES sankcijas Maskvai, įvestas dėl Krymo aneksijos.
Didžiausia grėsmė, pasak pareigūnų, yra trejopa ataka, matyta per kitus svarbius balsavimus: įsilaužimas į kokios nors politinės partijos kompiuterius, tikslinis opios informacijos – originalios ar tam tikru laipsniu suklastotos – nutekinimas ir slaptos kampanijos socialinėje žiniasklaidoje siekiant išlaikyti dėmesį tokiai informacijai.
Toks scenarijus buvo panaudotas per 2016 metų JAV prezidento rinkimus, kai rusų programišiai, kaip įtariama, bandė paveikti rinkimų rezultatus įsilauždami į Demokratų partijos kompiuterius.
Rusija buvo įtariama ir dėl įsilaužimo į Emmanuelio Macrono partijos kompiuterius prieš pat 2017 metų Prancūzijos prezidento rinkimus, kai internete buvo nutekinta tūkstančiai failų.
Vadinamųjų valstybinių subjektų (state actors) veiksmai taip pat siejami su Didžiosios Britanijos referendumu dėl „Brexit“ ir praėjusio mėnesio įsilaužimu į Australijos politinių partijų kompiuterius.
