Kaimynės įsivėlusios į užsitęsusį konfliktą dėl Karabacho, kurį Azerbaidžanas atgavo rugsėjį po žaibiško puolimo prieš separatistų armėnų pajėgas, kontroliavusias anklavą tris dešimtmečius.
Nuo to laiko derybos dėl santykių normalizavimo, kurioms atskirai tarpininkavo Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir Rusija, įstrigo, nors abi šalys teigė, kad taikos susitarimas gali būti pasirašytas iki šių metų pabaigos.
„Azerbaidžanas paleido 32 armėnų kariškius, [o] Armėnija paleido du azerbaidžaniečių kariškius“, – sakoma Azerbaidžano valstybinės karo belaisvių reikalų komisijos pareiškime.
Jame priduriama, kad apsikeitimas įvyko Azerbaidžano ir Armėnijos pasienio Kazacho sektoriuje.
„Armėnų kariai buvo perduoti Armėnijai po to, kai Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas patikrino jų sveikatą ir pateikė teigiamą išvadą“, – sakoma pareiškime.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas savo „Facebook“ puslapyje paskelbė 32 išlaisvintų armėnų karių sąrašą.
Tai įvyko po to, kai Baku ir Jerevanas praėjusią savaitę paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame įsipareigojo pasinaudoti „istorine galimybe pasiekti ilgai lauktą taiką regione“ ir paskelbė apie apsikeitimą karo belaisviais.
ES, JAV, taip pat Turkija ir Rusija gyrė šį pareiškimą kaip proveržį.
Lapkričio mėnesį Jerevanas pareiškė, kad Baku iš viso laiko 55 armėnus karo belaisvius.
Į šį skaičių įėjo šeši civiliai, 41 kariškis ir aštuoni separatistų lyderiai, suimti po Baku karinės operacijos rugsėjo mėnesį.