2017 11 27 /16:43

Balio saloje dėl gresiančio ugnikalnio išsiveržimo evakuojami tūkstančiai žmonių

Indonezijos turistinėje Balio saloje pirmadienį buvo paskelbta masinė gyventojų evakuacija iš zonų, esančių prie dūmų ir pelenų debesis skleidžiančio Agungo vulkano, grasinančio išsiveržimu.
Agungo ugnikalnio išsiveržimas Balyje
Agungo ugnikalnio išsiveržimas Balyje / „Scanpix“ nuotr.

Manoma, kad didelis išsiveržimas gali prasidėti artimiausiu metu.

Agungas nuo savaitgalio spjaudo tirštų pilkų dūmų debesis maždaug į trijų kilometrų aukštį, o jo krateryje kaupiasi lava. Sprogimų garsas yra girdimas maždaug 12 kilometrų spinduliu. Dėl vulkano spjaudomų pelenų buvo uždarytas salos tarptautinis oro uostas ir įstrigo tūkstančiai turistų.

Nacionalinės nelaimių padarinių likvidavimo agentūros paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip vulkano šlaitais teka vulkaninių pelenų ir vandens nuošliaužos, vadinamos laharais. Agentūra perspėjo, kad dėl liūčių sezono laharų gali padaugėti, todėl žmonės turėtų laikytis atokiau nuo upių.

Pirmadienį saloje buvo paskelbtas aukščiausio lygio ugnikalnio išsiveržimo pavojus. Žmonės, gyvenantys teritorijoje, kurioje galėtų pasireikšti pavojingas Agungo išsiveržimo poveikis – 10 km spinduliu nuo kraterio – buvo paraginti palikti savo namus.

Per spaudos konferenciją Džakartoje Nelaimių padarinių likvidavimo agentūros atstovas Sutopo Purwo Nugroho sakė, kad išplėtus pavojaus zoną nuo 7,5 km iki 10 km aplink kraterį, į ją patenka 22 gyvenvietės, kuriose gyvena 90 tūkst.-100 tūkst. žmonių. Pasak jo, iki šiol evakuota maždaug 40 tūkst. žmonių, tačiau kiti nenori palikti savo naminių gyvulių arba sako, kad jaučiasi saugūs.

S.P.Nugroho: „Pareigūnai apeis tą teritoriją ir pabandys juos įtikinti. Jeigu reikės, mes priverstinai juos evakuosime.“

„Pareigūnai apeis tą teritoriją ir pabandys juos įtikinti, – sakė jis. – Jeigu reikės, mes priverstinai juos evakuosime“.

Evakuacijos centruose dabar yra apsistoję maždaug 25 tūkst. žmonių, palikusių savo namus dar rugsėjį, kai padidėjo šio ugnikalnio aktyvumas.

Ugnikalnio krateryje kylanti lava „tikrai išsilies į šlaitus“, perspėjo agentūros atstovas S.P.Nugroho.

Per praėjusį Agungo išsiveržimą 1963 metais žuvo apie 1 100 žmonių.

Vietos gyventoja Putu Sulasmin sakė, kad su vyru ir šeima persikėlė į evakuacijos centru tapusį sporto klubą.

„Atvažiavome čia motociklais. Turėjome evakuotis, nes mūsų namas yra vos už 4,8 km nuo kalno. Mus labai išgąsdino tas dundėjimas ir raudoni blyksniai“, – sakė moteris.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Balio gyventojai laikinoje prieglaudoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Balio gyventojai laikinoje prieglaudoje

Tame pačiame sporto klube šeima buvo apsistojusi ir rugsėjo bei spalio mėnesiais, kai kelias savaites buvo paskelbtas aukščiausio lygio ugnikalnio išsiveržimo pavojus, tačiau vulkanas taip ir neišsiveržė. Į savo gyvenvietę šeima sugrįžo maždaug prieš savaitę.

„Jeigu jis turi išsiveržti, tegul jau geriau išsiveržia dabar ir mūsų nebekankina ta nežinia“, – pridūrė moteris.

Balio oro uostas buvo uždarytas ankstų pirmadienio rytą, kai mirtinai pavojingi ugnikalnio pelenai pasiekė jo oro erdvę.

P.Sulasmin: „Jeigu jis turi išsiveržti, tegul jau geriau išsiveržia dabar ir mūsų nebekankina ta nežinia.“

Į sausakimšą oro uostą atvykę namo skubantys turistai iš informacinių švieslenčių sužinojo apie daugybę atšauktų lėktuvų skrydžių.

Pasak oro uosto atstovo Airo Ahsanurrohimo, iš viso buvo atšaukti 445 skrydžiai, dėl kurių įstrigo maždaug 59 tūkst. keleivių. Oro uostas turėtų būti uždarytas iki antradienio ryto, tačiau pareigūnai žada kas šešias valandas iš naujo įvertinti padėtį.

Kadangi Balio oro uoste kertasi nemažai tranzitinių skrydžių, dėl jo uždarymo sutriko eismas ir kituose šalies oro uostuose.

Kinija pranešė, kad prieš paskutinį ugnikalnio suaktyvėjimą Balyje buvo maždaug 17 tūkst. kinų turistų. Kinijos konsulato interneto svetainėje skelbiama, kad Kinijos oro linijos ir kelionių agentūros stengiasi parūpinti 100 autobusų kinų turistams, kuriais šie būtų nuvežti iki keltų ir galėtų persikelti į Džavą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Agungo ugnikalnis Balyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Agungo ugnikalnis Balyje

Balis, hinduizmo anklavas musulmoniškoje Indonezijoje, kasmet sulaukia maždaug 5 mln. užsienio turistų, kuriuos traukia palmėmis apaugę atogrąžų paplūdimiai ir vaizdingos šventyklos.

Kai kurie skrydžiai į Balį ir iš jo buvo atšaukti dar šeštadienį ir sekmadienį, tačiau dauguma lėktuvų skrido pagal grafiką, kadangi pelenų debesis judėjo į rytus link kaimyninės Lomboko salos.

B.Olsenas: „Mums dabar reikia susirasti viešbutį. Teks išleisti daugiau pinigų, kurių, deja, niekas negrąžins, kai sugrįšime namo.“

„Mums dabar reikia susirasti viešbutį. Teks išleisti daugiau pinigų, kurių, deja, niekas negrąžins, kai sugrįšime namo“, – sakė turistas iš Kanados Brandonas Olsenas, su savo mergina įstrigęs Balio oro uoste.

Indonezijos transporto direkcija pranešė, kad į pagalbą įstrigusiems keleiviams į Balio oro uostą ir keltų terminalus išsiųsta 100 autobusų.

Pasak direkcijos vadovo Budi, pagrindiniams keltų uostams nurodyta pasiruošti didžiuliam keleivių ir automobilių antplūdžiui. Turistai gali iš Balio keltu persikelti į Džavą, o iš ten sausuma pasiekti artimiausią oro uostą.

Indonezijos turizmo ministerija pranešė, kad Indonezijos viešbučių ir restoranų asociacijai priklausantys viešbučiai nemokamai suteiks nakvynę žmonėms, kurie dėl uždaryto oro uosto patyrė nepatogumų.

Ugnikalnio spjaudomi pelenai krenta ant netoliese esančių kaimų ir kurortų. Savaitgalį policijos pareigūnai ir kariai gyventojams dalino apsaugines kaukes.

Prie vulkano esančiame Karangasemo rajone turistai sustoję stebėjo į dangų kylantį stulpą pelenų, vietos vaikams einant pro šalį į mokyklą.

Agungas nubudo rugsėjį ir pareigūnai paskelbė didžiausią pavojaus lygį; dėl to evakavosi 140 tūkst. netoli ugnikalnio gyvenančių žmonių.

Spalio pabaigoje ugnikalnio aktyvumas šiek tiek sumenko, ir sumažinus pavojaus lygį iki priešpaskutinio, daug žmonių galėjo sugrįžti į savo namus. Visgi maždaug 25 tūkst. žmonių liko evakuacijos centruose.

Agungas yra vienas iš daugiau kaip 120 aktyvių Indonezijos ugnikalnių. Ši kelių tūkstančių salų šalis patenka į vadinamąjį Ramiojo vandenyno ugnies žiedą, pasižymintį dideliu tektoniniu aktyvumu, todėl čia dažni žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų