„Šiaurės Makedonija yra kandidatė jau 17 metų, jei nepamečiau skaičiaus, o Albanija – aštuonerius, taigi sveikinimai Ukrainai“, – sakė E.Rama, atvykęs į ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimą.
„Gerai, kad Ukrainai suteikiamas statusas. Tačiau tikiuosi, kad Ukrainos žmonės neturės daug iliuzijų“, – perspėjo jis.
Balkanų šalių lyderiai yra labai nusivylę dėl stringančių stojimo į ES pastangų, o Bulgarija blokuoja derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžią dėl ginčo su Skopje.
„Gėda, kad NATO šalis, Bulgarija, blokuoja dvi kitas NATO valstybes, tai yra Albaniją ir Šiaurės Makedoniją, vykstant karštam karui Europos užnugaryje, o kitos 26 šalys sėdi vietoje ir bauginančiai demonstruoja savo bejėgiškumą“, – sakė E.Rama.
E.Rama drauge su Šiaurės Makedonijos ir Serbijos lyderiais grasino boikotuoti susitikimą su ES lyderiais išreiškiant protestą prieš nepakankamą pažangą stojimo procese, tačiau galiausiai nusprendė sudalyvauti.
„Tai, kas vyksta dabar, yra rimta problema ir rimtas smūgis Europos Sąjungos patikimumui. Mes švaistome brangų laiką, kurio neturime“, – sakė Šiaurės Makedonijos ministras pirmininkas Dimitaras Kovačevskis.
„Atėjo laikas Europos Sąjungai įvykdyti savo pažadus“, – pabrėžė jis.
ES partnerės spaudžia Bulgariją priimti kompromisinį susitarimą užsitęsusiuose kultūriniuose ir istoriniuose ginčuose su Šiaurės Makedonija, atlaisvinant kelią tolesniems veiksmams.
Tačiau Bulgarijos vyriausybės nuvertimas trečiadienį, neatlaikius balsavimo dėl pasitikėjimo parlamente, kelia dar daugiau abejonių dėl ateities.
Bulgarijos premjeras Kirilas Petkovas sakė, kad vis dar tikisi, jog šalies parlamentas „artimiausiomis dienomis“ priims sprendimą, kuris padės ištrūkti iš ES aklavietės.
„Patikimas pažadas“
„Vakarų Balkanų valstybės ir piliečiai beveik 20 metų laukia galimybės tapti Europos Sąjungos nariais“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
„Mano požiūriu, svarbiausia yra tai, kad šis pažadas taptų patikimas“, – pridūrė jis.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis kalbėjo, jog yra „noras atgaivinti“ Balkanų šalių stojimo procesą.
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sakė, kad Bulgarijos vykdomas blokavimas yra „tikrai nesąžiningas“, tačiau tvirtino, kad regionas turi judėti pirmyn nepriklausomai nuo to.
„Tiesiog tikiuosi, kad mums visiems pavyks įveikti šiuos sunkumus“, – sakė jis.
„Mes negalime šaukti, nes net jei kas nors juos ar mus išgirs, tai nieko nepakeis. Mums reikia dirbti. Turime toliau keistis patys“, – pridūrė serbų lyderis.
Briuselis nerimauja, kad pažangos stoka Balkanų šalių stojimo į ES procese gali priartinti regioną prie Rusijos ir Kinijos.
Kai kurios Bendrijos narės bando pasinaudoti siekiu suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir jos kaimynei Moldovai, kad duotų naują postūmį Balkanų šalių narystei.
Tačiau jaučiamas susierzinimas dėl Serbijos, kuri nepritarė ES sankcijoms, taikomoms jos sąjungininkei Rusijai dėl invazijos į Ukrainą.
Politinė krizė Bosnijoje, sukėlusi būgštavimų dėl šalies subyrėjimo, apsunkino jos pastangas tapti kandidate į ES.
Europos diplomatai nurodė, kad šiai šaliai galėtų būti pasiūlytas aiškesnis planas, ką ji turi padaryti, kad gautų kandidatės statusą.
