Premjerės pripažino kad audringa para po balsavimo dėl „Brexit“ sutarties galėjo „kelti nerimą“ rinkėjams. Th.May sutiko, kad jos su Europos Sąjunga sutartos Britanijos išstojimo sąlygos buvo visiškai atmestos, bet pažadėjo ieškoti alternatyvos.
„Parlamento nariai aiškiai pasakė, ko nenori, (ir) mes visi privalome drauge konstruktyviai dirbti, kad išdėstytume, ko parlamentas nori“, – vakare per televiziją kreipdamasi į šalį sakė Th.May.
Antradienį parlamentarai sudavė ministrei pirmininkei skaudžiausią smūgį per dabartinę britų politikos istoriją, „skyrybų“ su ES susitarimą atmesdami net 432 balsais. Už „Brexit“ susitarimą balsavo 202 parlamento nariai.
Tačiau trečiadienį vakare Th. May laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, kurį inicijavo opozicinė Leiboristų partija. Pirmojo per 26 metus tokio balsavimo metu ministrė pirmininkė gavo 325 balsus, o už nepasitikėjimą ja balsavo 306 įstatymų leidėjai.
Ministrė pirmininkė parengė partijų derybų grafiką ir iškart pradėjo nuo susitikimų su škotų nacionalistų, Velso nacionalistų ir proeuropietiškų liberalų demokratų lyderiais.
„Privalome rasti sprendimus, kurie būtų svarstytini ir gautų pakankamą paramą (Bendruomenių) Rūmuose“, – anksčiau parlamentui sakė ji.
Opozicijos lyderiai parengė reikalavimų sąrašą bendradarbiavimui. Pasak jų, reikia aptarti tokius klausimus, kaip galimybė atidėti „Brexit“, turintį įvykti kovo 29-ąją, taip pat užkirsti kelią Britanijos išstojimui iš Bendrijos be jokio susitarimo.
„Atsarginis planas“
Britanijai rengiantis išstoti iš bloko, kuris pusę amžiaus lėmė jos ekonominius ir politinius santykius su likusia pasaulio dalimi, ministrė pirmininkė turi itin mažai laiko.
Jos pralaimėjimas išprovokavo Europos lyderių perspėjimus, kad padidėjo Britanijos išstojimo be sutarties ir didžiulių ekonominių sutrikimų abiejose Lamanšo pusėse tikimybė.
Th.May pirmadienį privalo grįžti į parlamentą su „atsarginiu planu“, dėl kurio ji ir jos komanda savaitgalį ketina derėtis su įvairiais parlamentarais.
Tačiau pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas sakė, kad su Th.May susitiks tik tuo atveju, jei ji galės „aiškiai, kartą ir visiems laikams pašalinti „Brexit“ be sutarties katastrofos perspektyvą“.
Th.May sakė nusivylusi J.Corbyno sprendimu ir pabrėžė, kad „mūsų durys lieka atviros“.
Trečiadienį vakare jos atstovas sakė, kad išstojimo be sutarties tikimybė nebuvo atmesta.
Ianas Blackfordas iš Škotijos nacionalinės partijos (SNP) sakė, kad partija dalyvaus tik tuo atveju, jei ministrė pirmininkė bus pasirengusi svarstyti „Brexit“ atidėjimą. Jis atmetė išstojimą be sutarties ir galimybę surengti antrą referendumą.
Pati Th.May irgi kategoriškai atmeta galimybę surengti pakartotinį plebiscitą.
Jos pasiūlymas susitikti su opozicija „skamba tuščiai be įrodymų, kad ji pasirengusi leistis į kompromisus dėl „Brexit“ esmės“, rašė laikraštis „The Guardian“ ir paragino pateikti parlamentui „pasirinkimų meniu“.
Tuo tarpu „The Daily Telegraph“ perspėjo, kad parlamentas „gali planuoti išdavystę“.
„Po pustrečių metų „atsarginis planas“ leis parlamentui perimti (iniciatyvą), – rašė laikraštis. – Bent jau toks planas; tačiau ar parlamentas pajėgus įgyvendinti referendumo rezultatus, o gal tai to didelės plebiscito išdavystės pradžia?“
„Skyrybų“ atidėjimas?
Th.May trečiadienio balsavimą laimėjo parėmus jos Konservatorių partijos nariams ir sąjungininkams iš Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP).
Tačiau daugiau kaip trečdalis konservatorių ir visi 10 DUP parlamentarų antradienį balsavo prieš jos pasiektą susitarimą dėl „Brexit“ – kiekvienas dėl savų priežasčių.
Todėl Th.May veiks atsargiai, bandydama patraukti opozicijos parlamentarus, kurių daugelis nori likti ES, ir siekdama nuraminti griežtesnius „Brexit“ remiančius koalicijos partnerius.
Trečiadienį ji laikėsi dviejų svarbių principų: ES migracijos ribojimo ir nepriklausomos prekybos politikos vykdymo.
Abiem šiais principais atmetamos leiboristų viltys dėl narystės ES muitų sąjungoje ar jos bendrojoje rinkoje.
Vis dėlto ministrė pirmininkė užsiminė apie galimybę atidėti „Brexit“.
Ji sakė, jog ES tai leistų, „jei būtų aišku, kad yra planas, kuriuo judama susitarimo link“.
ES pareigūnai yra sakę, kad derybų periodo pratęsimas būtų įmanomas iki liepos, kai susirinks naujos sudėties Europos Parlamentas.
Neaiškios ribos
Europos lyderiai ne kartą sakė, kad dėl išstojimo susitarimo projekto, patvirtinto per specialų gruodžio viršūnių susitikimą Briuselyje, iš naujo nesiderės.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsiminė, kad ES gali norėti pakoreguoti kelis smulkius klausimus, bet tik tuomet, jei tai nepaveiks esamos bloko pozicijos dėl prekybos ir sienų.
„Vien dėl Britanijos vidaus politikos klausimų išsprendimo nesiliausime gynę Europos interesų“, – sakė jis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažymėjo, kad laiko deryboms dar yra, jei Londonas gali pateikti aiškią ir vieningą poziciją.
„Esame įsitikinę, kad dabar Britanijai priklauso – kaip yra paskelbusi premjerė – pasakyti mums, kas bus toliau“, – sakė ji.
Airijos premjeras Leo Varadkaras pridūrė, kad „jei Jungtinė Karalystė evoliucionuotų nuo savo raudonųjų linijų dėl muitų sąjungos ir bendrosios rinkos, Europos Sąjunga galėtų taip pat evoliucionuoti“.
Tokią pačią mintį ketvirtadienį išsakė ir ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier.