22 valandą pasibaigus balsavimui skelbta, kad rinkėjų aktyvumas siekė 29 proc. O kad referendumas įvyktų, reikalingas 30 proc. rinkėjų ryžtas ateiti balsuoti.
Tiesa, Briuselį turėtų gąsdinti balsavusių olandų nuomonė. Balsavusių rinkėjų apklausos parodė, kad Nyderlanduose, kurie šį pusmetį pirmininkauja Bendrijai, net 64 proc. rinkėjų balsavo prieš ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą. Jam pritarė 36 proc.
Jau balsavimo pusiaukelėje, vidurdienį, rinkėjų, kurių Nyderlanduose iš viso yra apie 12,5 mln., domėjimasis ES ir Ukrainos reikalais atrodė gana blausus.
Šalies žiniasklaida skelbė, kad didžiuosiuose miestuose iki vidurdienio balsavo tik apie 7 proc. piliečių, Amsterdame – vos 6,5 proc.
Vienas garsiausių Nyderlandų sociologų Maurice'as de Hondas dar nesibaigus balsavimui pareiškė, kad pagal pirmuosius duomenis galima spręsti, jog rinkėjų aktyvumas sieks 25-30 proc.
Euroskeptikus turėjo nuliūdinti ir duomenys iš Hagos miesto. Čia 18 valandą vietos laiku, likus trims valandoms iki balsavimo pabaigos, buvo balsavę tik 20,4 proc. rinkėjų.
Nyderlandų vyriausybė galės lengviau atsikvėpti? Referendumas buvo patariamasis, bet jei balsavusių rinkėjų skaičius vis dėlto peržengs 30 proc. slenkstį, Marko Rutte greičiausiai lauktų pakartotiniai balsavimai Atstovų rūmuose ir Senate dėl sutarties ratifikavimo.
Nors pernai vasarą susitarimui buvo pritarta, naujas balsavimas būtų nelengvas. Kažin ar partijų deputatai drįstų rizikuoti ir nepaklusti rinkėjų valiai – olandai politikus tikrai baustų per nacionalinius rinkimus.
Viešai M.Rutte ragino olandus balsuoti už šią sutartį, tačiau buvo ir tokių, kurie prašė rinkėjų tiesiog neiti balsuoti ir taip užtikrinti, kad referendumas neįvyktų.
Rusijos valstybinė žiniasklaida referendumui skyrė daug dėmesio. Maskva akivaizdžiai į kampaniją prieš referendumą nesikišo, bet tikrai vylėsi, kad Kijevui būtų užkirstas kelias plėtoti santykius su Briuseliu.
