Diplomatinis ginčas tarp kaimyninių šalių prasidėjo antradienį, Minskui išsiuntus Lenkijos generalinio konsulato Breste konsulą, dalyvavusį neoficialiame „prakeiktųjų karių dienos“ renginyje.
Prakeiktaisiais kariais vadinamas Lenkijos antisovietinis ir antikomunistinis pogrindis veikė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir po jo, iki 1953-iųjų kovojo su Lenkijos Liaudies Respublikos komunistiniu režimu. Šio judėjimo nariai taip pat puldinėdavo baltarusius ir kitus ne lenkus.
Lenkija savo ruožtu trečiadienį paskelbė išsiunčianti vieną Baltarusijos diplomatą.
Ketvirtadienį Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad dar vienam konsulato Breste darbuotojui ir šios atstovybės vadovui buvo nurodyta per dvi paras palikti šalį „dėl perdėto, asimetriško ir destruktyvaus Lenkijos atsako“.
„Baltarusijos pusės principinga pozicija, kad nepriimtina šlovinti karo nusikaltėlius ir teisinti Baltarusijos žmonių genocidą, išliks nepakitusi“, – pridūrė URM.
Minsko ir Varšuvos santykiai yra įtempti nuo rugpjūčio, kai po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, šioje šalyje kilo protestai.
Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Europos Sąjungai priklausanti Lenkija priglaudė baltarusių aktyvistų, kurie pabėgo iš savo šalies, kad išvengtų represijų prieš opoziciją.
Tuo metu Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, pasitraukusi į Lietuvą, pareiškė, kad anksčiau ketvirtadienį baltarusių Tyrimų komiteto paskelbti kaltinimai kalinamam jos vyrui tinklaraštininkui Siarhejui Cichanouskiui, kad jis esą siekė smurtu nuversti vyriausybę, yra Minsko „režimo kerštas“ veikėjui, metusiam iššūkį A.Lukašenkai savo mėginimu balotiruotis į prezidento postą.
Pagal naujausius kaltinimus S.Cichanouskiui gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
