Ministerijos atstovas spaudai Anatolis Hlazas paskelbė, kad Lietuvos ambasadoje iš 25 diplomatų turi likti 14, Lenkijos ambasadoje – 18 diplomatų iš 50. Pasak jo, reikalavimas iškeltas „atsižvelgiant į šių šalių nedviprasmišką destruktyvią veiklą“.
„Dėl nurodytų šalių akivaizdžiai destruktyvios veiklos jiems buvo pasiūlyta iki 2020 metų spalio 9 dienos pasiekti savo diplomatinių atstovybių sudėties Baltarusijoje paritetą su Baltarusijos užsienio atstovybėmis atitinkamose šalyse“, – sakė A.Hlazas.
A.Glazo teigimu, „pasiūlyta“ Lietuvos ir Latvijos diplomatinių misijų atstovų skaičių sulyginti su Baltarusijos diplomatų skaičiumi šiose šalyse.
Ministerija taip pat paskelbė atšaukianti konsultacijoms savo ambasadorius iš Lietuvos ir Lenkijos nuo spalio 5 dienos.
„Lenkijos ir Lietuvos ambasadoriai Baltarusijoje raginami pasekti šiuo pavyzdžiu“, – A.Hlazą cituoja tut.by.
„Pabrėžiu, kad šių priverstinių priemonių ėmėmės ne be apgailestavimo, ilgai kentę ir raginę elgtis protingai, vien tik dėl ypatingo destruktyvaus vaidmens, kurį nusprendė praktiškai atlikti Lenkijos ir Lietuvos vadovybė Baltarusijos atžvilgiu“, – pareiškė ministerijos atstovas.
Analogiškai nereaguos
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienio vakarą žurnalistams teigė, kad Minsko sprendimas yra nuviliantis ir iracionalus: „Baltarusių žingsniai kerta šaką, ant kurios jie sėdi. Ši šalis pabrėžtinai bendrauja tik su viena valstybe.“
„Tai ne reikalavimas, tai pasiūlymas, – dar patikslino ministras, pridūręs, kad lauks kitų Baltarusijos žingsnių. – Be jokios abejonės, informuota Europos išorės veiksmų tarnyba. Tai yra noras mus suskaldyti, nes išskirtos kol kas tik Lietuvos ir Lenkija.“
Analogiško žingsnio – atšaukti Lietuvos ambasadorių Baltarusijoje konsultacijoms – Vilnius neplanuoja. Veiksmai derinami kartu su Lenkija.
L.Linkevičius teigė, kad su ambasadoriumi Andriumi Puloku bendravo ketvirtadienį, ir pabrėžė, jog sprendimą šiuo atveju priima tikrai ne Baltarusija, o pačios Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
„Koks bus atsakymas? Neketiname kviesti diplomatų konsultacijoms, nespręsime ir dėl personalo. Pasiūlymai kol kas nebus svarstomi ir analogiškų priemonių imtis neketiname. Nesame suinteresuoti mažinti bendravimą – nesiimsime iniciatyvos, nes nematome tame naudos.
Visų tikslas vienas – kad atsirastų bent kažkoks dialogas. Jeigu nepavyksta su Baltarusija, tuomet su tais, kurie gali daryti jai įtaką – pirmiausia kalbu apie Rusiją. Diplomatinių kanalų mažinimas rodo silpnumą, o ne atvirkščiai.
Nemanome, kad sprendimai racionalūs, nors jų buvo galima tikėtis, nes grasinimus girdėjome ne vieną kartą. Buvo minimas net diplomatinių santykių nutraukimo variantas“, – dėstė L.Linkevičius.
Aktyviai ragino įvesti sankcijas
Baltarusijoje masiniai protestai kilo rugpjūčio 9 dieną paskelbus, kad prezidentu perrinktas ilgametis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka. Protestai malšinami jėga, nuo jų pradžios sulaikyta apie 12 tūkst. žmonių.
Lietuva ir Lenkija ragino Europos Sąjungą (ES) skirti sankcijas režimo pareigūnams, atsakingiems už balsų klastojimą ir smurtą prieš protestuotojus.
Šių šalių vadovai griežtai kritikuoja A.Lukašenką, Lietuva priėmė ir apsaugą suteikė rinkimų nugalėtoja pasiskelbusiai Sviatlanai Cichanouskajai.
Lietuva ir Lenkija taip pat teikia pagalbą nuo režimo nukentėjusiems baltarusiams.
Anksčiau penktadienį praneša, kad ES lyderiai susitarė dėl sankcijų A.Lukašenkos režimo atstovams. Savo ruožtu Minskas paskelbė apie atsakomąsias sankcijas.
