„Mes priėmėme sprendimą suspenduoti sankcijas ateinantiems keturiems mėnesiams, bet jos gali būti vėl atkurtos nedelsiant, jeigu prireiktų“, – sakė žurnalistams Prancūzijos Europos reikalų ministras Harlemas Desiras.
„Kiek mums matosi iš Berlyno, nebuvo tokių pačių su rinkimais susijusių represijų kaip anksčiau“, – Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sakė atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame taip pat bus tariamasi dėl seniai paskelbtų sankcijų Baltarusijai potencialaus įšaldymo.
F.-W.Steinmeieris pridūrė, kad sekmadienį Baltarusijoje įvykusių rinkimų rezultatai, kuri rodo, jog A.Lukašenka triuškinamai perrinktas penktai kadencijai iš eilės, „nebuvo staigmena“, bet pastebėjo, kad padėtis toje šalyje keičiasi.
„Šiaip ar taip, prieš rinkimus ten buvo paleisti politiniai kaliniai, – pabrėžė jis. – Štai kodėl tarsimės dėl sąlygų, kalendoriaus, kada sankcijos Baltarusijai galėtų būti pakeistos arba atšauktos.“
Opozicija reikalauja spaudimo
Sekmadienį vykę prezidento rinkimai Baltarusijoje – tragikomedija, o galimas Europos Sąjungos (ES) sankcijų atšaukimas Baltarusijos režimui būtų klaida, BNS sakė vienas Baltarusijos opozicijos lyderių Anatolijus Lebedko.
Opozicinės Jungtinės piliečių partijos vadovas įsitikinęs, kad vienintelė teisinga taktika norint permainų Baltarusijoje – vidaus ir išorės spaudimas, siekiant sąžiningų ir laisvų parlamento rinkimų kitų metų rudenį.
„Manome, kad visiškas sankcijų atšaukimas – politinė aklavietė ir klaida. Aleksandras Lukašenka supranta tik jėgos kalbą, kitos kalbos jis nežino. Todėl jei būtų susietas Tarptautinio valiutos fondo paskolos, kurios dabar prašo A.Lukašenka, klausimas su sąžiningų laisvų rinkimų surengimu kitų metų rudenį ir ekonominių reformų vykdymu – tai būtų teisinga.
Daryti dabar nuolaidas A.Lukašenkai – bloga strategija, ji įtvirtina tokią praktiką, kai A.Lukašenka supranta, kad jis gali paimti įkaitais dalį opozicijos veikėjų, o paskui jais prekiauti, mainyti į kažkokias politines, ekonomines preferencijas. (...) Todėl mūsų žinia tarptautinei bendruomenei – Briuseliui, Vilniui – kurkime bendrą stiprią koaliciją už laisvus rinkimus Baltarusijoje pagal ESBO standartus. Tik tai yra raktas, atversiantis Baltarusijos duris“, – telefonu BNS pirmadienį sakė A.Lebedko.
Anot jo, praėjusį sekmadienį Baltarusijoje neįvyko nieko, ką būtų galima vadinti rinkimais.
„O tai, kas įvyko, yra farsas, tragikomedija, cirkas. Čia įmanomi įvairūs epitetai, bet tai neturi nieko bendro su rinkimais. (...) Pas mus tarp 70 tūkst. žmonių, kurie esą skaičiavo balsus, tik 30 atstovavo opozicijos partijoms. Tai net ne dešimtosios, šimtosios procento dalys. Tai yra mūsų praktiškai nebuvo. Stebėtojų galimybės buvo ypač ribotos, dešimtys, šimtai stebėtojų buvo pašalinti iš apylinkių tiesiog dėlto, kad jie ten buvo. Todėl A.Lukašenka paskyrė save dar penkeriems metams“, – kalbėjo A.Lebedko.
Nepaisant daugelio pažeidimų bei suvaržymų per rinkimus, opozicinės jėgos neketina rengti protesto akcijų, nes, anot A.Lebedko, nenori provokuoti valdžios jėgos struktūrų.
Nepaisant daugelio pažeidimų bei suvaržymų per rinkimus, opozicinės jėgos neketina rengti protesto akcijų, nes, anot A.Lebedko, nenori provokuoti valdžios jėgos struktūrų.
„Mes tyčia atsisakėme minties sukviesti žmones naktį po balsavimo, kad neprovokuotume valdžios panaudoti jėgą, kad nebūtų provokuojamas Kremliaus pajungimas jėgai naudoti, tai veda į kelerių metų sąstingį. Mes dabar koncentruojame savo pastangas kampanijai „Valdžią – tautai“, per kurią siekiame kovoti už sąžiningus laisvus rinkimus. Tai mūsų pagrindinis prioritetas“, – kalbėjo opozicijos veikėjas.
Rimčiausia A.Lukašenkos varžovė, anot baltarusių opozicionieriaus, artimiausiais metais bus ekonominė, finansinė krizė, o prezidentas kol kas nežino kaip ją suvaldyti: „Mūsų didžiulės skolos, siekiančios daugiau nei 40 mlrd. JAV dolerių, atlyginimai nukrito iki 300 JAV dolerių, nors šiemet žadėta 1000 JAV dolerių, pagrindinės didžiosios pramonės įmonės dirba 3-4 dienas per savaitę, jų sandėliai užkišti produkcija, ir kaip su šiomis problemomis kovoti – A.Lukašenka neturi atsakymų.“
Baltarusijos prezidentas, A.Lebedko manymu, toliau efektyviai naudos dvigubo šantažo taktiką, kurią kai kurie analitikai vadina „balansavimu tarp Rusijos ir Europos“, tačiau naivu tikėtis, kad jis nuoširdžiai pakryps Europos pusėn.
„A.Lukašenka naudoja dvigubo šantažo taktiką. Atvažiuoja į Maskvą ir sako: duokite kreditų, duokite energetikos nuolaidų, antraip neliks kitos išeities, kaip tik gerinti santykius su Vakarais. Europon važiuoja jo emisarai, ir sako, kad jei neprimerksite vienos akies, nepridengsite vienos ausies vertindami situaciją Baltarusijoje, tai čia tuoj ateis rusų meška ir turėsite trintis su ja pečiais. (...) A.Lukašenka niekada nebus Europos šalininkas, jis niekuomet neįgyvendins europos standartų, jis visuomet bus ant trumpojo V.Putino pavadžio. Jo santykis su Kremliumi – tai pavadžio ilgis, A.Lukašenka nori labiau ilgo pavadžio, o V.Putinas siekia, kad jis būtų kuo trumpesnis“, – svarstė A.Lebedko.
Baltarusijos prezidento pareiškimas rinkimų išvakarėse, kad Rusijos karinės bazės Baltarusijoje nebus, opozicijos atstovo manymu, skirtas pirmiausia „Europos politikų ir TVF finansininkų ausims“.
Baltarusijos prezidento pareiškimas rinkimų išvakarėse, kad Rusijos karinės bazės Baltarusijoje nebus, opozicijos atstovo manymu, skirtas pirmiausia „Europos politikų ir TVF finansininkų ausims“.
Oficialiais duomenimis, Baltarusijoje per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus autoritarinis lyderis 61-erių A.Lukašenka sulaukė 83,5 proc. balsavusiųjų palaikymo ir užsitikrino valdymą jau penkta penkerių metų kadencijai. Artimiausia A.Lukašenkos konkurentė, 38-erių Tatjana Korotkevič surinko 4,4 proc. rinkėjų balsų. Likę du kandidatai – Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius bei Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius atitinkamai užsitikrino 3,3 proc. ir 1,7 proc. rinkėjų palaikymą.
Anot Minsko, rinkimuose dalyvavo 86 proc. rinkėjų, daugiau kaip trečdalis balsą atidavė iš anksto.
ESBO užsiminė apie „reikšmingas problemas“
Baltarusijoje sekmadienį vykusių prezidento rinkimų metu būta „reikšmingų problemų“, pakenkusių jų sąžiningumui, pirmadienį pareiškė tarptautiniai stebėtojai.
Autoritarinis Baltarusijos lyderis šiuose rinkimuose, kurie vyko Europos Sąjungai svarstant galimybę vėl užmegzti glaudesnius santykius su šia šalimi, užsitikrino penktą kadenciją, surinkęs 83,49 proc. balsų.
„Akivaizdu, kad Baltarusijai dar reikia nueiti ilgą kelią, kad šalis vykdytų savo demokratinius įsipareigojimus“, – savo pareiškime nurodė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėjimo misijos vadovas Kentas Harstedtas.
Pareiškime priduriama, kad „tam tikros reikšmingos problemos, ypač skaičiuojant ir suvedant balsus, pakenkė rinkimų sąžiningumui“.
