„Aukščiausiasis Teismas likvidavo Baltarusijos Helsinkio komitetą – paskutinę įregistruotą žmogaus teisių gynimo organizaciją Baltarusijoje“, – sakoma pranešime.
BAŽ nurodė, kad sprendimą likviduoti BHK teismas priėmė per ketvirtadienį įvykusį posėdį, išnagrinėjęs atitinkamą Teisingumo ministerijos prašymą.
„Organizacijos pirmininko pavaduotojas Haris Pahaniaila, teisme atstovavęs BHK, pareiškė, kad BHK nesutinka su įrodymais ir priežastimis pateikti tokį ieškinį, nes paties pažeidimo fakto nebuvo, o bylos medžiagoje tai neįrodyta“, – pridūrė žurnalistų asociacija.
H.Pahaniaila taip pat skundėsi, kad medžiaga skundui buvo pateikta iš baudžiamosios bylos, kuri dar nėra išnagrinėta.
„BHK iš esmės prašė atidėti bylos nagrinėjimą Aukščiausiajame Teisme, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, iš kurios paimta medžiaga, – pažymėjo BAŽ. – Tačiau teismas į šiuos pareiškimus neatsižvelgė ir nusprendė likviduoti BHK.“
Praeitą mėnesį BHK pranešė gavęs iš Aukščiausiojo Teismo laišką su Teisingumo ministerijos ieškininiu pareiškimu dėl organizacijos likvidavimo. Teisingumo ministerijos nuomone, likvidavimo pagrindas yra BHK įvykdytas „šiurkštus įstatymų pažeidimas“.
„Remiantis ieškininiu pareiškimu, atlikus tyrimo veiksmus tiriant neįvardytą baudžiamąją bylą Teisingumo ministerija gavo dokumentus dėl dviejų asmenų, kuriems BHK tariamai sumokėjo honorarus už „paslaugas vykdant ilgalaikį 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų stebėjimą. Tam patvirtinti Teisingumo ministerija pridėjo prie ieškininio pareiškimo šešių dokumentų kopijas: sutarčių, kasos pajamų orderių ir perdavimo-priėmimo aktų“, – tuomet nurodė komitetas.
Liepą teisėsaugininkai surengtas kratas virtinės nevyriausybinių visuomeninių organizacijų biuruose bei darbuotojų namuose. Tąsyk krėstas ir BHK. Tyrimų komitetas nurodė, kad tokių veiksmų imtasi dėl įtariamų šešėlinių pinigų srautų ir vengimo mokėti mokesčius.
Šių veiksmų buvo imtasi autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui tęsiant susidorojimą su kitaminčiais ir dusinant pilietinę visuomenę.
A.Lukašenka, nepertraukiamai vadovaujantis Baltarusijai nuo 1994 metų, buvo paskelbtas pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų nugalėtoju. Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažino laisvais ir teisingais, o perspektyva, kad autoritarinis lyderis dirbs šeštą kadenciją iš eilės, Baltarusijoje išprovokavo beprecedentę protestų bangą.
Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų skundėsi patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą.
Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos buvo apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.
