„Priemonės bus kompleksinio pobūdžio, kariuomenė turi per trumpiausią laiką dislokuotis paskirtuose rajonuose, aprūpinti juos inžinerine įranga, organizuoti apsaugą ir gynybą, taip pat pastatyti pontoninius tiltus per Nemuno ir Beržuonos upes“, – sakoma pranešime.
Jame pažymima, kad suplanuotas karinės technikos ir karių judėjimas, todėl kai kuriuose keliuose ir vietovėse bus įvesti laikini apribojimai transportui.
Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pažymi, kad šios upės yra toli nuo Ukrainos teritorijos.
„Nemunas teka šiaurės vakarinėje šalies dalyje, Minsko ir Gardino srityse, o paskui įteka į Lietuvą; visa Biarezinos upė yra Baltarusijoje ir teka keturiose srityse: Vitebsko, Minsko, Magiliavo ir Gomelio. Arčiausiai sienos su Ukraina yra šios upės žiotys, esančios Berehavaja Slabada kaime (Rečicos rajonas, Gomelio sritis). O nuo šio taško iki sienos su Ukraina dar mažiausiai 80 km“, – platformoje „Telegram“ skelbia grupė.
Nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, Baltarusija neigia dalyvaujanti invazijoje. Tačiau ilgametis Kremliaus sąjungininkas A.Lukašenka leidžia rusų kariuomenei naudotis savo šalies teritorija raketomis apšaudant Ukrainą.
Be to, pradėdama karą Rusija įsiveržė iš Baltarusijos teritorijos, o šiuo metu nuolat pasirodo pranešimų, kad Ukraina vėl gali būti puolama iš Baltarusijos, nors kol kas toks scenarijus vadinamas mažai tikėtinu.
Prieš pradėdama puolimą Maskva surengė karines pratybas Baltarusijoje. Nuo to laiko Kyjivas sustiprino savo šiaurinės sienos su Baltarusija ir Rusija gynybą.
A.Lukašenka savo ruožtu nuolat skelbia, kad Baltarusiją esą buvo rengiamasi užpulti ir kad jis visiškai pateisina Maskvos agresiją Ukrainos atžvilgiu.
