„Šį rytą, liepos 15 d., buvo pastebėta didelė lengvųjų ir krovininių automobilių kolona su vadinamosios DLR/LLR valstybiniais numeriais. Veiksnių visuma rodo, kad tai yra samdinių grupuotės „Wagner“ kolona, kuri naktį įvažiavo į Baltarusiją iš Rusijos Federacijos Kričevo srityje“, – sakoma Baltarusijos stebėjimo grupės „Belaruski Gajun“ pranešime, paminint apsišaukėliškus Rytų Ukrainos separatistinius darinius – „Donecko liaudies respubliką“ (DLR) ir „Luhansko liaudies respubliką“ (LLR) .
Pažymima, kad kolona judėjo per Rahačovą link Bobruisko, o paskui į Asipovičius. Stebėtojai mano, kad samdiniai judėjo į palapinių miestelį Celės kaime.
Nurodoma, kad kolonoje buvo pastebėta mažiausiai 60 transporto priemonių, įskaitant pikapus, sunkvežimius ir mažiausiai tris autobusus, skirtus žmonėms vežti. Rusijos samdinius lydėjo Baltarusijos kelių milicijos automobiliai.
Penktadienį Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad rytinėje Mogiliavo srityje, Asipovičų rajone, jau įvyko bendri šalies teritorinės gynybos padalinių mokymai su privačios karinės bedrovės „Wagner“ kovotojais.
Pasak ministerijos spaudos tarnybos, „Wagner“ nariai veikia kaip instruktoriai.
VSAT: nėra indikacijų, kad Lietuvai reikia imtis papildomų priemonių
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis 15min teigė, jog šiuo metu nėra indikacijų, kad Lietuvai reikia imtis papildomų sienos apsaugos priemonių.
„Sienų apsauga su Baltarusija ir Rusija jau yra sustiprinta gana ilgą laiką. Ir dėl neteisėtos migracijos, ir dėl NATO Viršūnių susitikimo yra ypač aukštas sienų apsaugos, kontrolės, stebėjimo lygis. Nėra tokių indikacijų, kad prie dabartinio aukšto (red. past. apsaugos) lygio reikėtų kažko papildomo“, – sakė G.Mišutis.
Pademonstravo įrengtą lauko stovyklą
Praėjusią savaitę baltarusių kariuomenė pademonstravo lauko stovyklą, kurią pasiūlė Rusijos privačiai karinei bendrovei „Wagner“, jei ši persikels į Baltarusiją pagal susitarimą, kuriuo praėjusį mėnesį buvo nutrauktas trumpai gyvavęs maištas.
Žurnalistams buvo parodytos eilės tuščių palapinių, kuriose, pasak L.Kasinskio, galėtų apsistoti iki 5 000 karių. Asipovičų apskrityje esančia stovykla naudojosi Baltarusijos kariuomenė prieš perduodant ją teritorinės gynybos pajėgoms.
Baltarusijos gynybos ministro padėjėjas generolas majoras Leanidas Kasinskis žurnalistams sakė, kad „Wagner“ kariai galėtų naudotis buvusia šalies kariuomenės stovykla netoli Celio, maždaug už 90 km į pietryčius nuo Minsko.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka atmetė prielaidas, kad samdiniai galėtų pulti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos, kuria Rusijos pajėgos naudojosi kaip placdarmu Ukrainos puolimui 2022 metų vasarį.
Birželio 24 dieną per mažiau nei parą trukusį sukilimą J.Prigožino samdiniai greitai prasiveržė pro Pietų Rusijoje esantį Rostovą prie Dono, nepaleidę nė vieno šūvio užėmė ten esantį karinį štabą ir atsidūrė maždaug už 200 km nuo Rusijos sostinės.
J.Prigožinas apibūdino tai kaip „teisingumo žygį“, kuriuo siekė nušalinti savo ilgamečius priešus – Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą, kurio vadovavimą karui Ukrainoje jis kritikavo.
„Wagner“ kovotojai nesulaukė didelio pasipriešinimo ir numušė mažiausiai šešis karinius sraigtasparnius ir vadavietės lėktuvą, žuvo mažiausiai 10 karių. Kai buvo sudarytas susitarimas, „Wagner“ bosas įsakė savo kariams grįžti į stovyklas.
Nutrauktas sukilimas sukėlė didžiausią grėsmę V. Putinui per daugiau nei du dešimtmečius jo valdymo.
