Baltarusijoje prasidėjo lenkų ir baltarusių žurnalisto teismo procesas

Varšuva šią bylą pasmerkė.

Tą pačią dieną Baltarusijos tyrėjai paskelbė naujus kaltinimus opozicijos lyderiui Siarhejui Cichanouskiui, kuris 2021-aisiais buvo pripažintas kaltu dėl „masinių neramumų“ organizavimo ir socialinės neapykantos kurstymo bei nuteistas kalėti 18 metų.

Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentas ir lenkų mažumos Baltarusijoje atstovas A.Poczobutas buvo suimtas 2021 metų kovo mėnesį.

Jis kaltinamas „raginimu imtis veiksmų, kuriais siekiama pakenkti nacionaliniam saugumui“ ir neapykantos kurstymu. Už šiuos kaltinimus gresia nuo penkerių iki 12 metų kalėjimo.

49 metų A.Poczobutas liko Baltarusijoje po to, kai A.Lukašenka 2020 metų vasarą numalšino masinius protestus prieš jo valdymą.

Po rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais, per kelis mėnesius trukusius protestus policija suėmė dešimtis tūkstančių žmonių, tūkstančiai buvo sumušti.

Po demonstracijų prasidėjo didžiulis susidorojimas su likusiais disidentais.

Jis teisiamas vakariniame Gardino mieste netoli Lenkijos sienos.

Teisių gynimo grupė „Viasna“, įtraukusi A.Poczobutą į 1 440 politinių kalinių Baltarusijoje sąrašą, paskelbė nuotrauką, kurioje jis, sėdėdamas kaltinamųjų suole už stiklinės pertvaros, atrodo rūstus.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad jos diplomatas nebuvo įleistas į teismo posėdžių salę.

„Lenkijos reikalų patikėtinis Minske Marcinas Wojciechowskis nebuvo įleistas į teismo salę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina.

„Poczobutas yra žinomas Baltarusijos lenkų tautinės mažumos aktyvistas, ir mes privalome dalyvauti jo teismo procese“, – naujienų agentūrai AFP sakė M.Wojciechowskis.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Piotras Wawrzykas pirmadienį Lenkijos radijui sakė, kad A.Poczobutas „nepadarė jokio nusikaltimo, o jam pateikti kaltinimai neturi nieko bendra su tikrove“.

Kaltinimai S.Cichanouskiui

Be to, pirmadienį Baltarusijos tyrėjai pranešė, kad charizmatiškajam „YouTube“ tinklaraštininkui S.Cichanouskiui, subūrusiam opoziciją, kai kandidatavo į prezidento postą bandydamas nuversti A.Lukašenką, pateikti nauji kaltinimai dėl nepaklusnumo kalėjimo pareigūnams.

Tyrimų komitetas apkaltino 44-erių vyrą provokavus konfliktus su kameros draugais ir nepaklusus kalėjimo vadovybei.

„Reuters“/„Scanpix“/„YouTube“ tinklaraštininkas S.Cichanouskis

Pranešimas pasirodė prieš prasidedant jo žmonos, opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos teismui už akių. 40-metei gresia daugybė kaltinimų, įskaitant kaltinimus valstybės išdavyste, sąmokslu užgrobti valdžią antikonstituciniu būdu ir ekstremistinės organizacijos kūrimu bei vadovavimu jai.

Penktadienį ji pareikalavo, kad jai būtų leista susipažinti su jai iškeltos baudžiamosios bylos medžiaga.

„Jau sakiau, ką manau apie šiuos „teismus už akių“. Tai yra pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Todėl neleisiu, kad toks „teismas“ prieš mane vyktų ir nesulauktų dėmesio“, – sakoma platformoje „Telegram“ paskelbtame S.Cichanouskajos pareiškime.

Vietoje S.Cichanouskio, kuriam nebuvo leista kandidatuoti, į kovą su A.Lukašenka stojo jo žmona. Tikrąja 2020-ųjų rinkimų nugalėtoja opozicijos ir Vakarų demokratijų pripažįstama S.Cichanouskaja dabar ji gyvena tremtyje ir veiklą tęsia iš Lietuvos.

Prasidėjus teismo procesui Baltarusijos ir Lenkijos žurnalistai išreiškė A.Poczobutui paramą.

Baltarusijos žurnalistų asociacijos atstovas spaudai Barysas Hareckis pavadino aktyvistą nepalaužiamu.

„Andrzejui buvo pasiūlyta laisvė mainais už išvykimą iš Baltarusijos, bet jis atsisakė“, – sakoma jo pareiškime.

Adamas Michnikas, laikraščio „Gazeta Wyborcza“, kuriam rašė A.Poczobutas, vyriausiasis redaktorius, paskelbė jį palaikantį laišką.

„Mes esame ir būsime su tavimi“, – sakė jis.

Į Lenkiją pasitraukė daug baltarusių, palikusių savo šalį po 2020-ųjų protestų.

A.Lukašenka vadovauja Baltarusijai nuo 1994 metų.

Atsiskyrėlė valstybė ir Rusijos sąjungininkė jau daugelį metų nesutaria su Vakarais, o kaimyninę ES narę Lenkiją dažnai vadina neva keliančia jai grėsmę.

Kaimyninių šalių santykiai dar labiau pablogėjo po to, kai 2021 metų pabaigoje pasienyje kilo migrantų krizė, dėl kurios Varšuva apkaltino Minską, ir po to, kai Baltarusija leido Rusijai naudoti savo teritoriją atakoms prieš Ukrainą rengti.

Į Lenkiją pasitraukė daug baltarusių, palikusių savo šalį po 2020-ųjų protestų.