Sumokėjo 4 tūkstančius dolerių
„Man 29 metai, gimiau Erbilio mieste (Irako Kurdistano provincijos sostinė, – red. past.), – pasakoja zerkalo.io Rebenas. – Dabar gyvenu Suleimanijoje dėl savo saugumo. Aš dirbau vienoje iš demokratinių žiniasklaidos priemonių, kuri rašo ir apie politiką. Dėl savo veiklos ne kartą buvau suimtas, sumuštas. Man dažnai grasino mirtimi, dėl to dirbti tapo nebeįmanoma. Dėl to aš ir ryžausi išvažiuoti į Europą“.
Rebeno teigimu, daug žmonių Irako Kurdistane patiria panašių problemų, todėl ryžtasi rizikuoti ir per Baltarusiją bandyti patekti į ES.
„Žmonės Irako Kurdistane pavargo nuo dabartinės sistemos, – sako jis. – Ten nėra laisvės, ekonomika sugriauta. Iš esmės visas regiono, kuriame gyvena šeši milijonai žmonių, ūkis valdomas dviejų šeimų, kurios viską kontroliuoja ir pasiima visus pinigus. Dauguma gyvena skurde, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės negali rasti normalaus darbo. Žurnalistams taip pat dirbti neįmanoma – jiems nuolat grasina mirtimi“.
Sužinojęs apie galimybę per Baltarusiją patekti į ES R.Sirwanas ryžosi išvažiuoti iš Irako. Jo teigimu, sistema, pagal kurią migrantai patenka į Baltarusiją, labai paprasta. Tereikia tik turėti daug pinigų.
Jis pasakojo atvykęs per „turistinę“ schemą. Rebenas per turistinę firmą kreipėsi Baltarusijos vizos. Už tai jis sumokėjo 4 tūkst. JAV dolerių. Spalio pradžioje jau turėjo visus dokumentus. Iš Bagdado vyras išskrido į Siriją, o iš Sirijos – į Baltarusiją. Kelionė truko šešias dienas. Spalio 18 d. jis jau buvo Minske. Paklaustas, kodėl nesirinko legalaus kelio, atsakė, kad Irako piliečiams beveik neįmanoma gauti ES šalių vizos, todėl jie renkasi nelegalų kelią.
Paklaustas, iš kur migrantai turi tokias dideles pinigų sumas, žurnalistas atsako, kad paprastai žmonės, kurie ryžtasi keliauti į ES, parduoda viską, ką turi: nekilnojamąjį turtą, automobilius, verslus.
Deportavo per dvi valandas
Minske Rebenas praleido keletą savaičių, bandydamas susiorganizuoti sienos perėjimą, bet galiausiai suprato, kad nepavyks, todėl nutarė paprašyti prieglobsčio Baltarusijoje.
Kai tik aš pas juos atėjau ir pasakiau, kad noriu paprašyti prieglobsčio, jie pareiškė, kad mane deportuos. Mano žodžių, kad esu žurnalistas, kad galiu žūti Irake, niekas nesiklausė.
„Grįžti į Iraką aš negalėjau – baiminausi dėl savo gyvybės. Aš susisiekiau su Baltarusijos pareigūnais, kurie rūpinasi pabėgėlių reikalais, bet iš ten mane nusiuntė pas migracijos pareigūnus. Bet kai tik aš pas juos atėjau ir pasakiau, kad noriu paprašyti prieglobsčio, jie pareiškė, kad mane deportuos. Mano žodžių, kad esu žurnalistas, kad galiu žūti Irake, niekas nesiklausė. Kai pabandžiau ginčytis, prieš mane iš karto panaudojo elektrošoką. Ne neleido susirinkti daiktų, nepadarė testo dėl koronaviruso – tiesiog nuvežė į oro uostą ir privertė sėsti į pirmą lėktuvą, skrendantį į Siriją, į Damaską. Visa deportacijos procedūra užtruko apie dvi valandas“, – pasakoja Rebenas.
Sirijoje Rebenas praleido vieną dieną be vandens ir maisto. Iš ten jis buvo grąžintas į Erbilio miestą, iš kur iš karto pabėgo, baimindamasis dėl savo gyvybės. Dabar jis vėl bando legaliai gauti vizą į kurią nors ES šalį, kad galėtų išvažiuoti iš šalies, kur jam gresia pavojus.
Dauguma geriau mirs miške, nei grįš
Anot Rebeno, būdamas Minske jis bendravo su daugeliu migrantų. „Dauguma sako, kad geriau mirs miškuose, nei grįš į Iraką. Negaliu jums perduoti to skausmo ir tų problemų, kurias jie patiria. Jie trokšta laisvės, geresnio gyvenimo. Jie ne parazitai, kaip dažnai bandoma parodyti, jie nevažiuoja į Europą lengvų pinigų. Viskas, ko jie nori, – kad jiems duotų ten galimybę dirbti. Tarp jų labai daug verslininkų – patyrusių, sumanių. Europoje ir kitose šalyse dirba daug kurdų, taip pat ir atsakinguose postuose. Tarp jų yra daug žurnalistų, rašytojų, menininkų, jie padeda vystyti Europos ekonomiką“, – dėsto Rebenas.
R.Sirwanas, vertindamas migracijos per Baltarusiją mastą, tikina, kad, jo duomenimis, vizas į Baltarusiją gavo apie 15 tūkstančių žmonių.
„Kai kuriems pavyko patekti į Vokietiją per Lenkiją, kiti nutarė eiti per Lietuvą ir dabar yra migrantų stovyklose, jų padėtis labai bloga. Yra ir tokių, kurie grįžo į Iraką, supratę, kad nepereis sienos. Dauguma tų, kurie liko, dabar yra prie sienos su Lenkija. Manau, kad dabar Baltarusijoje yra nuo 5 iki 10 tūkstančių tokių žmonių“, – sako jis.
Labiausiai nukentės migrantai
Rebenas sako, kad dabar tiems, kurie yra prie sienos, labiausiai reikia maisto, vandens ir šiltų drabužių.
„Tie žmonės, su kuriais aš bendravau, sako, kad ten labai šalta ir kiekvieną dieną vis šalčiau. Jei jų nepraleis pro sieną, reikės tokių organizacijų kaip Raudonasis kryžius įsikišimo, nes kitaip jie žus“, – sako vyras.
R.Sirwanas nemato variantų, kad ši migracijos krizė galėtų baigtis gerai visoms pusėms.
„Pirmiausia, mano manymu, ES reikia išspręsti problemą su Baltarusija, – svarsto R.Sirwanas. – Reikia padaryti taip, kad migrantai iš Irako ir kitų šalių nevažiuotų į Baltarusiją, reikia jiems uždaryti kelius. Kai tai bus padaryta, reikia priimti prie sienos esančius migrantus ir išnagrinėti jų prašymus. Galbūt juos būtų galima paskirstyti po ES šalis. Bet aš nemanau, jog taip nutiks. Europa nepriims migrantų, kad nepralaimėtų konflikto su Baltarusija. Ir galiausiai šiame konflikte labiausiai nukentės migrantai. Tikiuosi, kad jie tik pralaimės, o ne taps aukomis“.