Plačiau apie įvykius sutiko papasakoti žmonės, kuriems patiems teko išgyventi milicijos persekiojimus – Baltarusijos liaudies fronto narys, jaunimo judėjimų aktyvistas Nikita Krasnokuckis ir Baltarusijos studentų asociacijos narys Jevgenijus Mihasiukas.
– Gal galėtumėte papasakoti, kodėl prasidėjo protesto akcijos?
N.Krasnokuckis: Visa tai prasidėjo dėl to, kad mūsų prezidentas bijo prarasti valdžią. Atvirai kalbant, jam jau visiškai nerūpi santykiai su užsienio šalimis. Dekretas dėl veltėdžiavimo, pasirašytas mūsų prezidento, kuris turi 17 rezidencijų – šių vertė sudaro pusę valstybės skolos sumos – tapo atramos tašku visoms šioms akcijoms.
Žmonės, kurie dabar eina į gatves, kalba jau ne tik apie dekretą, bet ir apie mažus atlyginimus, socialinę nelygybę, net apie prezidento atsistatydinimą.
– Kaip pas jus vystosi masiniai protestai? Kaip į tai reaguoja valdžia?
J.Mihasiukas: „Neveltėdžių eisenos“ Baltarusijoje prasidėjo neseniai, prieš šių metų vasario 20 dieną. Iki šios dienos 470 tūkstančių šalies piliečių turėjo mokėti „veltėdžių mokestį“, o pastarojo dydis yra maždaug 360 baltarusiškų rublių (180,70 eurų).
Šį mokestį įvedė Aliaksandras Lukašenka – tiems, kas dirba mažiau nei 6 mėnesius per metus.
Kovo 15-ąją pas mus vyko sankcionuota protesto akcija, susirinko apie 2,5 tūkstančio žmonių, didžioji dalis – studentai. Prieš eiseną ir po jos prasidėjo žmonių sulaikymai.
Suimta apie 40 taikių žmonių. Įvyko teismai, visus teisia pagal straipsnius, kurie nustato nepaklusnumą milicijai arba viešosios tvarkos pažeidimą – chuliganizmą. Šiems žmonėms skyrė po 13–15 sulaikymo parų. Dauguma tų žmonių – šios akcijos lyderiai. Taip jiems atimama galimybė tęsti šią veiklą toliau. Labai dėl to liūdna.
Internete pilna vaizdo įrašų ir nuotraukų, kaip pažeidžiami įstatymai ir žmogaus teisės.
N.Krasnokuckis: Akcijos vyksta beveik kiekvieną savaitę skirtinguose Baltarusijos miestuose. Iš pradžių valdžia į juos beveik nereagavo, tačiau maždaug nuo kovo 12 dienos prasidėjo aktyvistų sulaikymai.
Manau, jog dabar yra skiepijama baimė – kad žmonės nustotų aktyviai reikštis. Prieš tuos 40 žmonių, kurie buvo sulaikyti per valdžios leistą akciją, buvo panaudoti žiaurūs metodai be aiškinimosi, kas kur ir kaip. Internete pilna vaizdo įrašų ir nuotraukų, kaip pažeidžiami įstatymai ir žmogaus teisės.
– Kaip į tokius įvykius reaguoja visuomenė?
N.Krasnokuckis: Dauguma žmonių palaiko mus. Protestuose dalyvauja nemaža dalis A.Lukašenkos buvusio elektorato atstovų. Dabartinį režimą visi jau seniai peikia, nes tikrasis prezidento veidas buvo pastebimas jau 1995-aisiais.
Taip išeina, kad režimu visi nepatenkinti jau seniai, tačiau dekretas paskatino daugelio žmonių nusivylimą valdžia.
J.Mihasiukas: Nemaža dalis žmonių ignoruoja tai, kas dabar vyksta, arba yra informaciniame vakuume. Tie, kurie žino, kas vyksta iš tikrųjų, nepritaria dabartinei sistemai. Tačiau vertinimas ir veikimas nėra tas pats, tik dešimtys iš tūkstančio pasirengė veikti.
– Didžioji dalis protestuotųjų – studentai. Kodėl? Koks jų vaidmuo?
N.Krasnokuckis: Maždaug trečdalį akcijų dalyvių sudaro studentai. Tačiau jaučiamas didelis spaudimas iš mokymo įstaigų: paskaitos perkeliamos į tą laiką, kai vyksta protestai. Mūsų neišleidžia, visaip grasina.
Režimu visi nepatenkinti jau seniai, tačiau dekretas paskatino daugelio žmonių nusivylimą valdžia.
Studentams ateitis rūpi labiausiai, nes jie yra šiuo metu mažiausiai apsaugotas visuomenės sluoksnis. Baigus mokslus labai sunku rasti darbą, todėl yra nemaža tikimybė, kad teks mokėti šį mokestį. Be to, darbas net jį radus bus labai menkai apmokamas.
Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad studentus iš esmės lengviausia paveikti – ne tik šiuo mokesčiu, bet ir, kaip jau minėjau, sukeliant problemų universitetuose.
Nepaisydamas to, studentų judėjimas ruošia didelę protesto akciją kovo 25 dieną, apie kurią jau visur žino. Studentai dalijasi žiniomis apie rengiamą protestą savo kaimuose ir miesteliuose.
Tačiau valdžiai labai jau nepatinka toks mūsų aktyvumas, todėl mane ir mano draugą sulaikė. Norėjo teisti ir išmesti iš koledžo už praleistas paskaitas. Ačiū Dievui, skyrė tik apie 50 eurų baudą.
Ir viskas tik dėl to, kad prie koledžo dalinome lankstinukus su kvietimu dalyvauti šiame proteste ir juosteles su Baltarusijos simbolika.
J.Mihasiukas: Iš tiesų studentus labai spaudžia valdžia, reikalauja pasirašyti, kad nedalyvausime akcijose. Jie riboja mus komendanto valanda, kviečia į pokalbius, kur grasina aktyviausius išmesti iš mokymosi įstaigų.
Tai labai žiaurus reagavimas į mūsų nuomonės išsakymą. Mes suplanavome didelį mitingą kovo 25-ąją, manau, kad daug kas priklauso nuo šios dienos.
Greičiausiai mus ir vėl visus vaikys, tačiau kokių žiaurių priemonių imsis bevaikydami, net neįsivaizduojame. Reikės stebėti viską ir tada priimti sprendimą vietoje.
– Kokia jūsų akcijos esmė? Kaip ji vyksta?
N.Krasnokuckis: Akcijos esmė – parodyti valdžiai, kad žmonės daugiau negali kentėti ir taip gyventi. Mūsų piliečiai suprato, kad be protestų niekaip kitaip neprisibelsime į valdžios duris.
Buvo daug taikių bandymų bendrauti, bet ir tada mums lyg tyčia kišdavo pagalius į ratus, todėl nusivylėme. Mūsų akcijos – tai eisenos, dažnai su būgnais, plakatais, kurių metu priimamos taikios rezoliucijos, leidžiama pasisakyti taikiems žmonėms.
Mūsų tikslas – kad mus pamatytų kuo daugiau žmonių, nes didžiąją dalį valstybinės žiniasklaidos sudaro monopolininkai.
Buvo daug taikių bandymų bendrauti, bet ir tada mums lyg tyčia kišdavo pagalius į ratus, todėl nusivylėme.
Jie kalba apie tai, kad valstybėje viskas gerai, apie protestus – nė vieno žodžio. Jei ir kalba apie mūsų akcijas, tai kaip apie didžiausią blogį.
Nepriklausoma žiniasklaida yra pagrindinis mūsų ramstis, tačiau jos labai mažai, ir valdžia riboja jos galimybes reikštis.
– Kokią jūs matote Baltarusijos ateitį? Kaip manote, kokiu keliu ji nueis?
J.Mihasiukas: Aš manau, kad dabar mūsų valstybė turi pasirinkimą – siekti pokyčių politiniame, ekonominiame ir socialiniame fronte arba rinktis tolesnę stagnaciją bei degradaciją.
Šie pasirinkimai nėra aiškiai matomi, nes daugumai patogesnis antrasis variantas – žmonės nenori net laikino nestabilumo, jie prisimena dešimtąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį.
Kaip ir minėjau, kovo 25 dieną bus eisena. Tądien ar kelios dienos po to ir spręsis Baltarusijos likimas. Jeigu bus tyla ir niekas akcijų nepalaikys, deja. Tačiau jei mes peržengsime per save, turėsime galimybę kurti šviesią ateitį.
N.Krasnokuckis: Yra du scenarijai: arba tauta sulaužys šią sistemą ir pavers Baltarusiją iš tikrųjų laisva šalimi, kurią valdys tauta, arba ši sistema visiškai mus uždusins. Galbūt mus lengvai okupuos Rusija, nes dėl bendrų karinių pratybų žinos visas mūsų silpnąsias vietas.
A.Lukašenka pats sugadino santykius su Rusija. O po pastarųjų areštų Europa kalba kategoriškai ir jau galvoja sustabdyti santykius. Kitaip tariant, geri santykiai su Baltarusija Europai nereikalingi. Aš tikiu pirmuoju scenarijumi ir pats padarysiu viską, kad jį įgyvendinčiau.