Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka gruodžio 7 dieną susitiks Sočyje.
Baltarusijos premjero Sergejaus Rumo ir Rusijos vyriausybės vadovo Dmitrijaus Medvedevo susitikimas vyks dieną prieš – gruodžio 6-ąją.
Nepriklausomas baltarusių apžvalgininkas Artiomas Šraibmanas 15min teigė nemanąs, kad Sočyje bus pasirašyti kokie nors svarbūs dokumentai.
„Jie nekalba apie jokį tikrą šalių sujungimą ar integraciją. Jie paprasčiausiai kalba apie įstatymų harmonizaciją, kad šalių įstatymai būtų panašesni vieni į kitus. Tai nebus jokia absorbcija, aneksija, unifikacija ar tai, apie ką kartais kalbama Vakarų ir, tam tikru lygiu, Rusijos žiniasklaidoje“, – tikino A.Šraibmanas.
Pasak apžvalgininko, sąjunginės valstybės įkūrimui „Baltarusijoje paprasčiausiai nėra entuziazmo“: esą tuo nėra suinteresuota nei baltarusių visuomenė, nei vyriausybė, nei prezidentas A.Lukašenka.
A.Šraibmanas atkreipė dėmesį, kad praeitą savaitę baltarusių žiniasklaidoje nuskambėjęs Baltarusijos ambasadoriaus Rusijoje Vladimiro Semaško pareiškimas, esą šalių prezidentai susitarė dėl bendro parlamento ir vyriausybės sudarymo, buvo diplomato žodžių iškraipymas.
„Iš tiesų Semaško sakė, kad prezidentai prieš 20 metų sutarė sukurti parlamentą ir vyriausybę, o pastaruosius 20 metų šalys ties tuo dirbo.
A.Šraibmanas: „Jie apie tai kalba pastaruosius 20 metų, kalbės ir ateinančius 20. Tai – niekada nesibaigiantis procesas. Semaško nekalbėjo apie naujus pasiektus susitarimus.“
Jie apie tai kalba pastaruosius 20 metų, kalbės ir ateinančius 20. Tai – niekada nesibaigiantis procesas. Semaško nekalbėjo apie naujus pasiektus susitarimus“, – 15min sakė apžvalgininkas.
Masinių protestų nenumato
„Lukašenka skrenda į Sočį, kad už mūsų akių su Putinu derėtųsi dėl Baltarusijos likimo. Gruodžio 7 dieną Kalinausko aikštėje surengsime masinį protestą“, – feisbuke rašo vienas iš šeštadienį Minske numatomo protesto organizatorių Pavelas Seviarinecas.
A.Šraibmanas 15min prognozavo, kad protestas nebus masinis.
„Jei susirinks apie tūkstantį žmonių, tai bus sėkmingas protestas. Nes Baltarusijos visuomenėje nėra stipraus jausmo, kad šalis stovėtų ant suvereniteto praradimo ribos. Taip mano užsienio apžvalgininkai.
Tačiau žmonės Baltarusijoje yra įpratę, kad Minskas ir Maskva nuolat derasi, tačiau naujos institucijos nėra kuriamos. Baimės egzistuoja, tačiau siaurame, už demokratiją pasisakančių, kai kada – ir nacionalistų aktyvistų rate“, – teigė apžvalgininkas.
Vis dėlto, A.Šraibmanas tikina, kad jei vieną dieną iš tiesų kiltų Baltarusijos integracijos į Rusiją grėsmė, „didelio masto protestai būtų tikėtini“.
„Baltarusijoje egzistuoja konsensusas dėl paramos nepriklausomybei. Šį rugpjūtį atlikta apklausa parodė, kad mažiau nei 2 proc. baltarusių norėtų, jog šalis taptų Rusijos dalimi. Žmonės stipriai palaiko nepriklausomybę, jei jai kils grėsmė, protestai augs“, – pridūrė jis.
Tiesa, A.Šraibmanas pabrėžė, kad greitu metu tai neįvyks.
Netylant kalboms apie integraciją, spalį A.Lukašenka įspėjo apie pavojus Baltarusijos suverenitetui. Panašu, kad paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas prezidentas pastaruoju metu ieško draugų toliau nuo Rusijos.
Šį rudenį Minske lankėsi aukšto rango JAV pareigūnai. Tada buvo paskelbti planai stiprinti diplomatinius santykius ir sugrąžinti ambasadorius į viena kitos sostines.
Prieš lapkričio viduryje vykusius Baltarusijos parlamento rinkimus A.Lukašenka lankėsi Austrijoje. Tai – pirmasis jo vizitas Europos Sąjungos šalyje per daugiau nei trejus metus.
Lietuvoje pastaruoju metu taip pat diskutuojama, ar reikėtų bandyti megzti dialogą su Minsku.
Trūktų Baltarusijos bendradarbiavimo
O ar tikėtinas scenarijus, kad Rusija Baltarusiją „prarys“ palaipsniui? Pasak A.Šraibmano – vargu.
„Kad tai įvyktų, reikia, jog valdantysis Baltarusijos elitas bendradarbiautų su Rusija. O tai prieštarauja jų visų interesams. Todėl jie (integracijos įgyvendinimui – red.) trukdo jau 20 metų, trukdys ir ateityje“, – 15min sakė apžvalgininkas.
Anot A.Šraibmano, jei Baltarusija savanoriškai nedalyvaus net ir palaipsniui vykdomoje aneksijoje, sunku įsivaizduoti mechanizmus, kurie leistų Rusijai ją integruoti.
„Praryti šalį be jos sutikimo ir entuziazmo nėra labai lengva. Nematau, kaip praktiškai tai galėtų įvykti“, – pridūrė jis.
1999 metais pasirašyta sutartis numato, kad sąjunginė valstybė turės bendrą valiutą, parlamentą, ministrų tarybą, teismą ir simboliką. Baltarusijos paštas paskelbė, kad gruodžio 6 dieną bus išleisti pašto ženklai, skirti 20-osioms sutarties dėl sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės įkūrimo pasirašymo metinėms.
Remiantis sutartimi, šalys turės bendrą pinigų, mokesčių ir kainų politiką, bendras konkurencijos ir vartotojų apsaugos taisykles, taip pat bendras transporto ir energetikos sistemas, bendrą prekybos ir muitų politiką, bendrą politiką dėl užsienio investicijų.
