Politologas Vytis Jurkonis 15min teigė, kad A.Lukašenkos režimas turėjo būti panaikintas dar iki karo. Tačiau Vakarų valstybės padarė klaidų.
„Tai, kad Baltarusijos teritorija naudojama Rusijos karių, yra šio režimo sprendimas. Tai – mūsų neryžtingumo 2020 metais pasekmė. Per pastaruosius 10 metų mes per daug svaičiojome apie galimą balansavimo politiką. Režimas mus mulkino.
Mes klausėmės įvairių ekspertų svarstymų, o panosėje buvo režimas, kuris akivaizdžiai kolaboravo su Kremliumi, nieko nedarė, kad pasipriešintų Maskvos spaudimui. Buvo tik pasipriešinimo imitavimas. O tuo pat metu buvo statoma Astravo atominė elektrinė, vyko Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos. Rusijos šnipai laisvai veikė Baltarusijoje. Kremlius Baltarusijoje jautėsi saugiai ir patogiai, ir mes tai puikiai žinojome“, – Vakarų šalių klaidas vardijo politologas.
Neryžtingumas paskatino Kremlių
Anot jo, jei Vakarų valstybės 2020 metais būtų griežčiau sureagavusios į A.Lukašenkos veiksmus, „karo mašina nebūtų taip įkaitusi“.
„Tas neryžtingumas skatino ir Kremlių. Maskva pamatė, kad Vakarai net dėl tokio silpno žmogaus kaip Lukašenka nesiima jokių veiksmų, todėl ji gali elgtis gerokai agresyviau“, – kalbėjo V.Jurkonis.
Jis tvirtino, kad, siekiant suvaldyti Baltarusijos ir Rusijos režimus, sankcijos turi būti taikomos ir šalims, su kuriomis šios valstybės bendradarbiauja.
„Samarkande susitikimo metu matėme, kad yra šalių, kurios padeda Baltarusijai ir Rusijai apeiti sankcijas. Šiuos dalykus taip pat reikia užkardyti“, – kalbėjo politologas.
Jis mano, kad būtina peržiūrėti ir Rusijos bei Baltarusijos narystę tarptautinėse organizacijose. Pastaruoju metu kyla svarstymų, kad Rusija turėtų būti pašalinta iš JT Saugumo tarybos. Tačiau apie Baltarusiją kol kas nekalbama.
Politologas V.Jurkonis įsitikinęs – A.Lukašenkos režimo pabaiga artėja, tačiau kol kas sunku pasakyti, kada tai įvyks.
„Lukašenka bijo priartinti tą momentą. Jis suvokia, kad jei išsiųs savo karius į Ukrainą, vienas iš jo atraminių stulpų – jėgos struktūros – nežinia kaip pasielgs. Dalis gali sabotuoti tokį sprendimą, kita dalis – atsisukti prieš Lukašenką.
Kitą vertus, Lukašenka demonstruoja lojalumą Maskvai, nes ji yra pagrindinis Minsko finansų šaltinis. Bandoma imituoti bendradarbiavimą, nei jį nutraukti. O tai reikštų Maskvos palaikymo praradimą. Galbūt tai būt būtų lėtesnė Lukašenkos režimo pabaiga nei pirmuoju atveju, bet ji vis tiek būtų“, – kalbėjo V.Jurkonis.
Jei ES politika nesikeis, po metų Baltarusijos nebeliks
Interviu leidiniui „Gazeta Wyborcza“ P.Latuška taip pat tikino, kad Vakarai padarė klaidų vertindami A.Lukašenką.
– Neseniai Aliaksandras Lukašenka paskelbė apie bendros Rusijos ir Baltarusijos karių grupės, kuri bus dislokuota prie pat sienos su Ukraina, sukūrimą.
Į Baltarusiją jau atvyko devyni tūkstančiai Rusijos karių. Tai panaši situacija kaip ir metų pradžioje, kai rusai sutelkė savo pajėgas Baltarusijoje ir kai V.Putinas davė įsakymą pulti. Rusijos pajėgos galiausiai smogė Kyjivui. Ar šis scenarijus kartojasi?
– Iš pradžių noriu pabrėžti, kad Lukašenka yra vasario 24 d. prasidėjusio karo dalyvis. Norėčiau atskirti A.Lukašenkos režimo ir Baltarusijos visuomenės veiklą – pagal visus duomenis, dauguma (80 proc.) baltarusių yra prieš šį karą.
Lukašenka, kaip neteisėtas vadovas, sudaro sąlygas Rusijos Federacijai pulti Ukrainos teritoriją. Vėlgi, Lukašenka suteikia Baltarusijos teritoriją, karinę infrastruktūrą, geležinkelius, medicinos įstaigas, padeda remontuoti įrangą, todėl leiskite pasakyti, kad jis yra karo dalyvis. Ar jis siųs karius? Tikrai ne.
Tačiau jis to nedarys ne todėl, kad nepalaiko Vladimiro Putino. Jis to nedarys dėl savo interesų. Lukašenka supranta, kad visuomenė nepritaria karui ir kad karių siuntimas sukels protestus Baltarusijos teritorijoje. Lukašenka labiausiai bijo protestų.
– Lukašenka brutaliai numalšino protestus ir sugriežtino baudžiamąjį kodeksą.
– Baltarusija patiria didžiulį Lukašenkos jėgos aparato spaudimą. Represijų mastas yra neregėtas – tokios represijos XXI a. pradžioje! Juk turime 1 400 politinių kalinių. Per pastaruosius dvejus metus per sulaikymo centrus praėjo daugiau kaip 60 tūkst. žmonių, uždaryta daugiau kaip 950 nevyriausybinių organizacijų, neveikia politinės partijos, neleidžiami nepriklausomi laikraščiai.
Iš tikrųjų Baltarusija yra totalitarinė šalis. Lukašenka nužudė opozicijos aktyvistus, protestų dalyvius – jokie tyrimai nebuvo pradėti. Kaliniai kankinami kasdien. Visas pasaulis pamiršo apie Baltarusiją – dėmesys, kuris buvo sutelktas į Baltarusiją 2020 m. rugpjūtį, o gal dar ir 2021 m. pradžioje, išblėso.
Mūsų redakcijos kolega Andrejus Počobutas, kurį Lukašenkos režimas ką tik įtraukė į teroristų sąrašą, taip pat yra kalėjime. Lenkijoje reakcija į tai buvo menka, mūsų Užsienio reikalų ministerija į tai visiškai nereagavo. Ką reiškia, kad Počobutas paskelbtas teroristu?
Kiekvienam teroristu, ekstremistu pripažintam asmeniui ar jau nuteistam kaliniui ant drabužių kabinami geltoni antsiuvai. Ar tai jums nieko neprimena?
– Hitlerio koncentracijos stovyklas...
– Ir pasaulis į tai nekreipia dėmesio! Galite suprasti, kaip tai mus skaudina, nuvilia. Be to, Lukašenka padeda Putinui kare – jis yra vienintelis Putino sąjungininkas kare. Jei Lukašenka nebūtų išlaikęs valdžios 2020 m. rugpjūtį, šis karas vargu ar būtų įvykęs. Apie tai garsiai kalbėjome savo partneriams – prie ko gali privesti Lukašenkos atsakomybės neparodymas. Turėjome pasiekti, kad Baltarusijos prezidentas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus prieš Baltarusijos žmones, prieš žmoniją.
Mes, opozicionieriai, siūlėme paskelbti jį teroristu, bet niekas nedrįso to padaryti. Kiekvieną kartą, kai mums liepdavo palikti atviras duris pasikalbėti. Su kuo? Su vyru, kuris yra serijinis žudikas? Su žmogumi, kuris žudo ir kankina žmones Europos centre? Pasaulis nieko negali padaryti?
Mano nuomone, tai rodo užsienio politikos, tarptautinių institucijų, kurios iš tikrųjų neturi jokių priemonių daryti įtaką tam, kas gali nutikti europiečių atžvilgiu, neveiksmingumą. Dėl to Lukašenka palaikė karą, o Putinas galėjo vykdyti siaubingus nusikaltimus prieš Ukrainos žmones.
Jei ES, remdamasi Baltarusijos ir Ukrainos pavyzdžiu, nesugebės įrodyti, kad turi jėgų, išteklių ir teisinių priemonių nubausti V.Putiną, tai bus precedentas.
– Pabūsiu velnio advokatu ir pasakysiu, kad turime išlaikyti Lukašenką, nes jis ruošiasi palikti Putiną, o gal net smogti jam į nugarą. Negalima visiškai atstumti Lukašenkos ir sudeginti tiltų, nes jis tikriausiai vėl norės pereiti į gerąją pusę.
– Visiškai su tuo nesutinku, nes Europos Sąjungos politikai laikosi neteisingo požiūrio. Kaip šios politikos liudininkas, kai dar buvau toje pusėje, galiu pasakyti, kad kaskart, kai Lukašenka klastojo rinkimus, vykdė represijas ir prievartą prieš Baltarusijos visuomenę, sodino į kalėjimą politinius kalinius, kas nors norėjo su juo pasikalbėti.
Buvo pasirašyti diplomatiniai susitarimai (žinoma, neoficialūs), kuriais jis įsipareigojo paleisti politinius kalinius, o vėliau Europos Sąjunga atšaukė ekonomines sankcijas.
Alesis Bialiackis vėl atsidūrė kalėjime. Tada jis taip pat buvo vadinamasis derybų su Europos Sąjunga objektas.
Kiekvieną kartą Lukašenka vienašališkai leisdavo nutraukti šiuos susitarimus. Reikia suprasti dar vieną dalyką – Lukašenka yra mentalinis Putino sąjungininkas. Nereikia kelti klausimo, ar jis išdavė Putiną, ar vėl yra arčiau Europos.
Jis niekada nebuvo arti Europos. Jis visada norėjo valdyti visą likusį gyvenimą. Valdyti jėga, prievartaujant, žudant politinius oponentus. O ką dabar apie serijinį žudiką galime pasakyti: „Na ne, palaukime, gal jis pereis į mūsų pusę“? Kurią pusę?
Dabar tikrinama visa ES. Jei ES, remdamasi Baltarusijos ir Ukrainos pavyzdžiu, nesugebės įrodyti, kad turi jėgų, išteklių ir teisinių priemonių (kalbu apie tarptautinę teisę) nubausti V.Putiną, tai bus precedentas. Tai reiškia, kad bet kuris diktatorius visada eis šiuo keliu.
Štai kodėl šis karas Ukrainoje tapo tikras. Dabar svarbus momentas įsitikinti, ar ES yra politikų, kurie turi pakankamai jėgų, valios ir charakterio tvirtai nustatyti ribas.
Lukašenka visą gyvenimą bus didesnis ar mažesnis Rusijos sąjungininkas. Nėra prasmės su juo žaisti žaidimų.
Lėktuvo užgrobimas. Kas vis dar apie tai kalba? Niekas. Migrantų karas su ES, su Lietuva, Latvija, Lenkija. Ir ką, ir nieko. Tai rodo, kad nebaudžiamumas ir atsakomybės stoka lemia kitus veiksmus. Tai buvo ES klaida Rusijos atžvilgiu. Ta pati klaida daroma ir Lukašenkos atžvilgiu.
Lukašenka visą gyvenimą bus didesnis ar mažesnis Rusijos sąjungininkas. Nėra prasmės su juo žaisti žaidimų. Tik pakeitus režimą Rusijoje ir Baltarusijoje galima sukurti saugią Europą.
– Konkretizuokime jūsų reikalavimus. Ką šiuo metu ES ir Vakarai turėtų daryti Lukašenkai? Suprantu sankcijas, sankcijas ir dar kartą sankcijas.
– Nenorime perkelti atsakomybės kitoms šalims. Mes žinome, kad Baltarusijos ateitis priklauso nuo Baltarusijos žmonių, todėl sukūrėme vyriausybę tremtyje, todėl kuriame Baltarusijos vidaus struktūras, todėl padedame Ukrainai laimėti – ten dirba mūsų savanoriai.
Todėl mes kuriame visus elementus, reikalingus tam, kad būtume stipresni Baltarusijoje. Tačiau turite suprasti, kad šiandien Baltarusijoje nėra jokių laisvių. Galime veikti tik pogrindyje.
Ką gali padaryti ES ar JAV? Pagaliau įveskite sankcijas, kurių Lukašenka nusipelnė. Lukašenka yra XXI amžiaus kontrabandininkas. Svarbu taikyti asmenines sankcijas – į sankcijų sąrašus įtraukti teisėjus, prokurorus, milicininkus, visus tuos, kurie prievartavo, politinius nusikaltėlius.
Turite suprasti, kad šiandien Baltarusijoje nėra jokių laisvių. Galime veikti tik pogrindyje.
Ar tai kelia problemų Briuseliui? Tai tingios biurokratijos problema. Būtina pasinaudoti tarptautinės teisės priemonėmis ir įsteigti tarptautinį tribunolą dėl Lukašenkos įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui.
Žinau, kad Europos Taryboje vyksta diskusija. Diskusijos trunka ilgai, reikia priimti sprendimus. Naudojimasis nacionaline jurisdikcija, visų šalių, kuriose baltarusiai kreipėsi dėl bausmės pagal universaliąją jurisdikciją – tokias galimybes numato JT konvencija. Tokias galimybes numato Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos nacionaliniai įstatymai. Teikiamos paraiškos, bet atsakymo nėra. Galėčiau pateikti daugybę pavyzdžių. Pasaulis jais nesinaudoja.
– Sąrašas ilgas. Galbūt nereikia kalbėtis su Europa, bet kreiptis tiesiai į Vašingtoną ir priversti JAV administraciją atidžiau pažvelgti į šią problemą? Europa iš tikrųjų vengia imtis veiksmų tokiose situacijose.
– Visada strategiškai padėsime Ukrainai, nes Ukrainos pergalė sukuria permainų Baltarusijoje perspektyvą.
Mes kursime struktūras „požemyje“, net jei tai bus labai sunku. Šiomis dienomis vėl buvo sulaikyti žmonės, KGB vykdė antiteroristinę operaciją Baltarusijos teritorijoje, nekreipdama dėmesio į tai, kad į ją įžengia Rusijos kariuomenė. Tai taip pat yra problema.
Kaip politikas turiu susitikimų daugelyje Europos sostinių, taip pat ir su JAV administracija. Pasakiau, ko laukiame. Laukiame, kol Lukašenka vėl, dar kartą, leis Rusijos kariuomenei įžengti į Baltarusijos teritoriją ir kelti grėsmę Ukrainai, o Ukraina turės teisę imtis atsakomųjų veiksmų ir atakuoti Rusijos kariuomenę Baltarusijos teritorijoje raketomis.
Šiandien Lukašenka labiausiai baiminasi, kad jį nužudys Putinas.
Prie ko tai prives? Prie to, ko nori Putinas, – sukiršinti Ukrainos ir Baltarusijos tautas. Kodėl Lukašenka patvirtino antilenkišką programą, pagal kurią naikinami kapai, sulaikomi lenkų aktyvistai Baltarusijoje ir uždaromos mokyklos? Taip yra dėl to, kad Kremlius siekia mūsų šalyse kurstyti antilenkiškas ir antibaltarusiškas nuotaikas, atskirti mus nuo kaimynų. Tas pats ir su Lietuva – lietuviškų mokyklų uždarymas. Taip jis nori atkirsti Baltarusiją nuo Europos.
Kitas žingsnis po Rusijos kariuomenės įvedimo – branduoliniai ginklai. Apie tai kalbu jau kelis mėnesius. Sekmadienį rusai patvirtino, kad pristatė Baltarusijai „Iskander“, kurie taip pat gali šaudyti branduoliniais ginklais, ir kad vyksta naikintuvų SU-25, kurie galės nešti branduolinius ginklus, modernizavimas.
Lukašenka taip pat yra homo sapiens, kuris bijo. Aš jį pažįstu. Jei jis būtų įvarytas į kampą ir jam būtų pasakyta, kad nebėra išeities, tai būtų lemiamas momentas.
Visi galvoja: „Mes neketiname bausti Lukašenkos, nes jis gali būti artimesnis Rusijai.“ Ir ką dar jam reikia padaryti, kad būtų dar arčiau Rusijos? Kitas žingsnis bus branduoliniai ginklai. Esu įsitikinęs, kad tai įvyks netolimoje ateityje.
– Ar tikite, kad Lukašenka gali išsaugoti nors truputį savo suvereniteto prieš Putiną? Ar jis vis dažniau taps nebe Rusijos vasalu, o pavaldiniu?
– Jis yra Putino vasalas, jo marionetė. Jis nebeturi visiškos valdžios Baltarusijos teritorijoje esančiai kariuomenei. Iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainą paleista 720 raketų, iš čia pakilo Rusijos bombonešiai TU22-M, o „prezidentas“ (žinoma, mes jo prezidentu nepripažįstame) tyli.
Tai reiškia, kad Rusija iš tikrųjų daro tai, ko nori. Arba Lukašenka duoda sutikimą. Jis tikrai yra marionetė. Jis veikia ne Baltarusijos konstitucijos labui. Jis suklastojo visas konstitucijos pataisas. Konstitucija draudžia iš Baltarusijos teritorijos padėti vykdyti agresiją prieš bet kurį kaimyną. Susitarime su Ukraina tai neleidžiama.
Jis veikia prieš Baltarusijos interesus! Ekonominiu požiūriu tas pats. Kai jis leido įvesti daugiau Rusijos pajėgų į Baltarusijos teritoriją, nuvyko pas Putiną, paprašė pagalbos ir gavo 1,5 mlrd. dolerių.
Jis yra su pavadėliu. Šiandien jis labiausiai baiminasi, kad jį nužudys Putinas. Todėl stengiasi parodyti jam visišką ištikimybę. Jis bučiuoja batus, sako jo aplinka, kad įrodytų Volodiai, jog yra jo geriausias draugas. Kad jis niekada jo neišduos. Jis bijo, todėl dėl jo politikos aplink jį vieni sėdi Rusijos generolai. Jis bijo net kariuomenės, todėl pajungė KGB. Jis bijo perversmo.
Ar Baltarusija bus nepriklausoma? Jei ES politika nesikeis, po metų Baltarusijos nebeliks. Putinas norėjo pietums suvalgyti Ukrainą (atsiprašau ukrainiečių tautos už tokį palyginimą), o desertui – Baltarusiją. Putinui nepavyko ir nepavyks suvalgyti pagrindinio patiekalo. Jis pradės nuo deserto. Tai realu.
