Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį viešėdamas Varšuvoje sakė, kad toks finansavimas „teisiškai galimas“ ir šiuo metu yra svarstomas.
Tačiau ši pozicija kertasi su išsakyta Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen nuomone. Ji prieš tris savaites įvykusiame ES viršūnių susitikime sakė, kad „nebus jokio finansavimo spygliuotai vielai ir sienoms“.
Ch.Michelis kalbėjo apie „fizinę infrastruktūrą“ ir nepatikslino, ar omenyje turi pjaunančios vielos užtvaras, ar kokias nors kitokias fizines kliūtis. Visgi iš jo žodžių buvo galima suprasti, kad ES narės tokius scenarijus nagrinėja.
„Kalbėsimės apie fizinę infrastruktūrą ir galimybes ją finansuoti“, – Ch. Michelis sakė per spaudos konferenciją Varšuvoje su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.
„Kalbu apie fizinę infrastruktūrą, kuri geriau apsaugotų ES – šiuo atveju visų pirma turiu galvoje priešakinės linijos šalis, nes nacionalinės sienos taip pat yra ES sienos“, – pridūrė jis.
Europos Komisijos atstovas Adalbertas Jahnzas žurnalistams Briuselyje sakė, kad šiuo klausimu U.von der Leyen „pozicija buvo labai aiški“.
Jis atkreipė dėmesį, kad ES jau finansuoja kitokio pobūdžio pasienio infrastruktūrą, kaip antai: stebėjimo bokštus ir kontrolės postus, taip pat įrangos, įskaitant naktinio stebėjimo kameras, bepilotes skraidykles ir kitokius orlaivius, pirkimą bei „perimetro apsaugos sistemas“.
„Kalbant apie sienų valdymą, skiriamas labai reikšmingas Europos finansavimas labai veiksmingoms ir svarbioms priemonėms, įskaitant pasienio infrastruktūrą“, – pabrėžė jis.
„Hibridinė taktika“
Praėjusį mėnesį keliolika šalių, įskaitant Austriją, Daniją, Graikiją, Lenkiją ir Lietuvą, parašė laišką EK, prašydamos ES finansuoti pasienio tvoras. U.von der Leyen per spalį vykusį viršūnių susitikimą tokį prašymą atmetė.
Jei Bendrijos narės įveiks Komisijos pasipriešinimą, pasienio užtvaros reikštų didžiulius pokyčius bloke, kuris tradiciškai buvo svetingas prieglobsčio prašytojams.
Kritikai iš Europos Parlamento ir nevyriausybinių organizacijų mano, kad ES atsisako kai kurių savo vertybių ir tampa panašesnė į „europietišką tvirtovę“.
Tačiau Briuselis ir ES valstybių narių vyriausybės yra pasiryžusios atremti, anot jų, Baltarusijos organizuojamą „hibridinį puolimą“ prie jų sienų – tai yra, jungtinę karinę ir politinę operaciją.
NATO taip pat šiuos įvykius laiko „hibridine taktika“.
Vakarų šalių vyriausybės kaltina Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką viliojant migrantus į savo šalį ir skatinant juos kirsti Lenkijos sieną, tokiu būdu keršijant už sankcijas Minskui. A.Lukašenka tokius teiginius neigia.
Pasak Varšuvos, tikroji krizės režisierė yra Baltarusijos sąjungininkė Rusija, tačiau Kremlius šį pareiškimą pavadino „neatsakingu“.
ES vieningai remia Lenkiją konfrontacijoje su Baltarusija, tačiau solidarumą temdo Varšuvos ir Briuselio nesutarimai dėl teismų reformos bei ir kitų M. Morawieckio dešiniosios vyriausybės žingsnių, taip teigiama, besikertančių su ES demokratijos normomis.
