„Dabar mes matome tai dar ryškiau, nes Baltarusijos valdžia priėmė daug sprendimų, kad žengtų Vakarų kryptimi“, – BNS sakė Vilniuje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto Socialinių ir politikos mokslų departamento politologė.
Visgi ji atkreipė dėmesį, kad A.Lukašenka tęsia balansavimo tarp Rusijos ir Vakarų politiką ir stengiasi „labai toli nuo Rusijos nebėgti“.
Su A.Lukašenka sekmadienį varžosi pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą!“ aktyvistė Tatjana Korotkevič, Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius ir Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius.
Iš keturių kandidatų vienintelė 38 metų T.Korotkevič vykdė kažką panašaus į politinę rinkimų kampaniją, kurios metu rengė susitikimus su rinkėjais provincijoje ir dalijo interviu, rašė naujienų agentūra AFP.
Kaip rodo Nepriklausomo socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto apklausa, A.Lukašenkos kandidatūrą palaiko 47,5 proc. baltarusių, o opozicijos atstovę T.Korotkevič – vos 7,2 proc. rinkėjų. Parama kitiems dviem kandidatams itin menka.
„Kai kalbame apie Baltarusijos prezidento rinkimus, turime kalbėti ne apie sociologiją, o apie tai, kad A.Lukašenka yra labai ilgai valdžioje ir žmonės prie jo paprasčiausiai priprato“, – nurodė T.Čulickaja.
„Kada vienas žmogaus užima visą viešąją erdvę, sunku tikėtis, kad jo nepalaikys žmonės. Alternatyvos niekas nemato“, – pridūrė ji.
A.Lukašenka, vadovaujantis Baltarusijai nuo 1994 metų, kritikuojamas dėl savo autoritarinio valdymo ir žmogaus teisių pažeidimų.
Vis dėlto prieš rinkimus jis paleido politinius kalinius, tikėdamasis, kad Europos Sąjunga atšauks Minskui taikomas sankcijas. Dėl to galutinai turėtų būti apsispręsta po rinkimų.
Europos humanitarinio universiteto politologė T.Čulickaja teigė, jog politinių kalinių paleidimas rugsėjį buvo „politinio turgaus“ ir „konfidencialių susitarimų“ rezultatas.
Norėtųsi, aišku, tikėti, kad įtaką tam ir padarė pilietinis baltarusių judėjimas, tačiau, manau, kad tai buvo daugiau politinė pragmatika, – sakė politologė.
„Norėtųsi, aišku, tikėti, kad įtaką tam ir padarė pilietinis baltarusių judėjimas, tačiau, manau, kad tai buvo daugiau politinė pragmatika“, – sakė politologė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Vakarai bet kokiu atveju nepasiekė savo tikslų, kad ir kaip bendrautų su Baltarusija.
„Ką daryti su Baltarusijos režimu, neaišku. Ilgus metus buvo bandytos įvairios strategijos. Matome, kaip jos keičiasi – nuo geranoriško bendravimo iki sankcijų. Matome, kad nei ta, nei ta politika nesuveikė“, – nurodė T.Čulickaja.
„Akivaizdu, kaip bendrauti su Baltarusijos režimu, recepto nėra“, – pridūrė ji.
Į Baltarusijos prezidento rinkimus vyksta ir Lietuvos stebėtojai – Seimas į kaimyninę šalį komandiravo konservatorių Emanuelį Zingerį ir socialdemokratę Birutę Vėsaitę.
Užsienio reikalų ministerija (URM) savo ruožtu stebėti prezidento rinkimus Baltarusijoje siunčia dešimt trumpalaikių stebėtojų iš delegavimo rezervo. Šį rezervą sudaro ne tik URM, bet ir kitų institucijų darbuotojai.
Parlamentas su stebėjimo misija į Baltarusiją norėjo siųsti ir liberalą Arminą Lydeką, bet jis vykti atsisakė. Anot jo, „nėra prasmės gaišti laiko“, nes rinkimų rezultatai jau aiškūs.
Tuo metu politologas Vytis Jurkonis rinkimus Baltarusijoje pavadino „spektakliu“.
„Viskas ten žinoma iš anksto“, – teigė ekspertas.
A.Lukašenka jau penktą kartą dalyvaus kaip kandidatas prezidento rinkimuose. Jis buvo išrinktas 1994, 2001, 2006, 2010 metais. Paskutinius rinkimus aptemdė griežtas susidorojimas su opozicija.
