Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Baltarusijos valdžia nusitaikė į kritikų vaikus: grasina atimti ir uždaryti internatuose

Baltarusijos saugumo pajėgos dažnai grasina opozicijai, kad atims jų nepilnamečius vaikus. „Deutsche Welle“ aiškinosi, ar tokie vaikai tikrai siunčiami į internatus.
Aliaksandras Lukašenka
Aliaksandras Lukašenka / „Scanpix“/AFP

Minske keramikė Natalija Kornejeva ir jos vyras buvo sulaikyti už dalyvavimą protestuose, o jų 10-metė dukra atvežta į prieglaudą.

Prieš tai prokuroras realios laisvės atėmimo bausmės atliekant ją kolonijoje prokuroras prašė keturių vaikų, iš kurių mažiausiam nebuvo nė metų, motinai Anastasijai Daškevič.

Tada viskas baigėsi vadinamąja „namų chemija“ (nuosprendyje vartojama formuluotė „be siuntimo į atvirąją pataisos įstaigą“).

„Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba portalas aiškinosi, kaip Baltarusijos valdžia naudojasi vaikais, kad darytų spaudimą tėvams, kurie nepalaiko oficialaus Minsko kurso.

Sena praktika

Teisininkas Olegas Grablevskis teigia, kad toks tėvų spaudimo per vaikus būdas nėra naujiena.

Specialūs įstatymai „opozicionieriams“ nebuvo sugalvoti, valdžia perėmė jau egzistuojančią praktiką.

„Dar 2006 metais buvo priimtas prezidento dekretas „Dėl papildomų valstybės apsaugos priemonių socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams“. Organizuota tarpžinybinė kontrolės sistema: policija, globos ir vykdomosios valdžios institucijos nustato nepalankius atvejus, vykdomojo komiteto komisijoje nusprendžiama, ką daryti su vaiku“, – sakė advokatas.

Kaip pasakojo O.Grablevskis, jeigu valdininkai pamanys, kad yra pavojus, vaiką iš šeimos gali paimti iš karto.

„Arba įtraukti šeimą į stebėjimą – numatyti socialiai pavojingos padėties statusą. Tada vaikas gali likti namuose, tačiau bet kuriuo atveju įsijungia planas, ką turi padaryti tėvai, kad ištaisytų situaciją.“

Nėra išsamaus aprašo, už ką galima patekti į socialiai pavojingos padėties atvejį, rašoma „Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba portalo publikacijoje.

Todėl, teisininko nuomone, valdžia turi plačiausias galimybes daryti spaudimą tėvams: „Turėjau klientę, kuri buvo Jehovos liudytoja. Vietos valdžia jai liepė reguliariai lankyti stačiatikių bažnyčią. Ir socialiai pavojingos padėties kriterijai, ir „ištaisymo planas“ praktikoje atitinka vidinius valdininkų jausmus.“

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Uždaryti vaikų namai/Asociatyvi nuotrauka
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Uždaryti vaikų namai/Asociatyvi nuotrauka

O.Grablevskis pažymėjo, kad jeigu tėvus patraukia atsakomybėn dėl „dalyvavimo protestuose“ straipsnių, jais gali susidomėti vaikų teisių organai.

Advokatas sakė, kad į Žmonių su negalia teisių biurą anksčiau kreipėsi Minsko gyventojas Nikolajus Bondarenko, kuris protestuose dalyvavo dar 2010 metais.

Tada jis buvo stipriai sumuštas, prasidėjo regėjimo sutrikimai, laikui bėgant vyrui buvo skirta I invalidumo grupė.

2020 metais jis su žmona taip pat dalyvavo protestuose: „Sulaikė žmoną ir išsiuntė į Okrestino kalėjimą, o dukra paauglė mokėsi licėjuje. Nikolajus iš karto buvo iškviestas į komisiją. Sako: „Atimsime vaiką, nes tu turi negalią, o žmona sėdi.“ Pasisekė, kad po kelių dienų sutuoktinė buvo paleista ir šeima paskubomis išvyko iš Baltarusijos.“

Pasisekė, kad po kelių dienų sutuoktinė buvo paleista ir šeima paskubomis išvyko iš Baltarusijos.

Teisinėje valstybėje, pažymėjo advokatas, sprendimą paimti vaikus dėl išgalvotų priežasčių galima būti skųsti teismui: „Tačiau dabar Baltarusijoje sprendimai priimami dėl „revoliucinės būtinybės“, o ne pagal įstatymo raidę, todėl padėtis yra aklavietėje.“

Jo pastebėjimais, jei žmogus Baltarusijoje atsidurs už grotų, jo šeima gali būti įtraukta į socialiai pavojingos padėties atvejų sąrašą, „o sėdėdamas kalėjime nebegali vykdyti jokio plano“.

Net jei žmogų paleistų, specialaus statuso grėsmė, tęsė O.Grablevskis, neišnyksta, „nes, valdžios nuomone, jūs esate pavojingas elementas, be to, ne faktas, kad vaiką jums grąžins“.

Tokių skundų teismai užtrunka mėnesius ir metus, netgi ir tais atvejais, kai juose nėra politikos.

Visą šį laiką vaikai gali būti vaikų namuose.

„15 minučių“/Eriko Ovčarenko nuotr./Vaikų namai/Asociatyvi nuotrauka
„15 minučių“/Eriko Ovčarenko nuotr./Vaikų namai/Asociatyvi nuotrauka

„Daug metų bylinėjomės tokiomis bylomis ir tik vieną kartą sulaukėme vaiko grąžinimo į šeimą. Tai užtruko dvejus metus. Politinėse bylose valstybė gali panaudoti visus išteklius: tada pirmiausia vaikas bus atimtas, o tada teismas atims iš tėvų tėvystės teises“, – „Deutsche Welle“ aiškino advokatas.

Ar artimieji gali globoti vaiką?

O.Grablevskis atsakė, kad valstybė neturi pareigos perduoti vaiką jo giminaičiams: „Čia veikia deklaratyvus principas, o šeimos dažnai susiduria su valdininkų pasipriešinimu. Neužtenka būti tik giminaičiu, turi neturėti problemų dėl sveikatos, gyvenimo sąlygų.

Mūsų praktikoje buvo atvejis, kai nenorėjo vaiko atiduoti, nes kaimo name nebuvo centrinio šildymo, o vanduo buvo iš šulinio. Tokios šeimos yra nuolat kontroliuojamos socialinių tarnybų.“

Prašo išvežti vaikus į užsienį

Kaip nurodoma „Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba portale, žmogaus teisių centras „Viasna“ sakė, kad nėra tikslaus skaičiaus, kiek šeimų su vaikais patyrė politinį persekiojimą.

„Žmonės išsigandę ir ne apie visus persekiojimo atvejus mums praneša, nes bijo, kad viešumas jiems dar labiau pakenks. O jei tai susiję su vaikais, – juo labiau, tai opiausia problema, – pasakojo žmogaus teisių aktyvistė Natalija Sacunkevič. – Grasinimų atimti vaikus „už politiką“ buvo ir anksčiau. Galima prisiminti Jelenos Lazarčik atvejį.“

tut.by nuotr. /J.Lazarčik su sūnumi
tut.by nuotr. /J.Lazarčik su sūnumi

„Europietiškos Baltarusijos“ aktyvistė J.Lazarčik buvo sulaikyta 2020 metų rugsėjį.

Jos vaikas iš mokyklos buvo išvežtas į vaikų globos namus.

Tai sukėlė pasipiktinimo bangą, prie globos namų susirinko šimtai neabejingų žmonių ir tada mamai grąžino sūnų.

J.Lazarčik vėl buvo sulaikyta 2021 metų pabaigoje dėl baudžiamosios bylos. Teismo posėdžio data paskirta rugsėjo 12 dieną.

Brolio globą sugebėjo gauti aktyvistės vyriausia suaugusi dukra.

„Per kratas ir sulaikymus teisėsaugininkai dažnai grasina vaikams, – tęsia N.Sacunkevič. – Todėl daugelis politinių kalinių prašo: išvežkite vaikus į užsienį. Jie bijo, kad tai ir toliau bus spaudimo svertas. Kai daryti kratos atėjo pas mūsų kolegą Dmitrijų Solovjovą, žmonai buvo pasakyta: „Arba pasakai telefono slaptažodį, arba su vyru sėdi į kalėjimą ir vaikas liks našlaitis.“ Žinoma, tai yra pats stipriausias stresas, ypač kai viskas vyksta vaikams prieš akis.“

Per kratas ir sulaikymus teisėsaugininkai dažnai grasina vaikams. Todėl daugelis politinių kalinių prašo: išvežkite vaikus į užsienį.

„Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba portalas rašo, kad, žmogaus teisių gynėjos teigimu, visais žinomais atvejais globos institucijos vis dėlto atiduodavo vaikus, kurių tėvai buvo kalėjime dėl politinių kaltinimų, giminaičiams: „Neturime duomenų, kad galiausiai kas nors iš politinių kalinių vaikų būtų atsidūręs internate. Tačiau globos įforminimo procesas ilgas ir sudėtingas.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos