Trečiadienį Lenkijos radijas paskelbė, esą ES šalių ekspertai parengė preliminarų Baltarusijos pareigūnų, kuriems turėtų būti taikomos sankcijos dėl rinkimų rezultatų klastojimo ir represijų prieš protestuotojus, sąrašą. Šiame sąraše nėra A.Lukašenkos.
Baltarusijos strateginių studijų instituto analitikė Kaciaryna Šmacina mano, kad tikslinės sankcijos, kai įšaldomas asmenų turtas ir taikomas kelionių draudimas, turi poveikį.
„Tačiau artimiausiame Lukašenkos rate esantiems žmonėms tai yra jų veiklos kaina. Svarbiausias jų prioritetas – išlikti valdžioje, išlaikyti status quo. Jei sankcijos jiems ir pakenks, vis tiek nesustabdys nuo represijų ir susidorojimo su protestuotojais“, – 15min sakė K.Šmacina.
Pasak šaltinių, į ES šalių ekspertų sudarytą „juodąjį sąrašą“ įtrauktiems asmenims būtų ne tik uždrausta atvykti į ES, bet ir įšaldytas jų turtas.
Anot analitikės, į ES sankcijų sąrašus turėtų būti įtraukti esminiai valdžios vertikalės veikėjai, kurie, remiantis įrodymais, yra atsakingi už kankinimus, smurtą prieš protestuotojus. K.Šmacina mano, kad sankcijos turėtų būti skirtos ir konkretiems, net ir žemiausio rango OMON pareigūnams, atsakingiems už represijas, tačiau gali būti sudėtinga įrodyti jų kaltę.
K.Šmacinos teigimu, greičiausiai ES sprendimų priėmėjai susilaiko nuo A.Lukašenkos įtraukimo į „juodąjį sąrašą“, nes nori pasilikti galimybę su juo derėtis.
„Nes dabar pagrindinis Lukašenkos pašnekovas yra Putinas. Galbūt geras sprendimas pasilikti galimybę kalbėtis su Lukašenka, tačiau ir spausti dėl dialogo su opozicija, tam tikro tarpininkavimo šiame konflikte“, – sakė ji.
K.Šmacina teigiamai įvertino ES iniciatyvą Baltarusijai skirti 53 mln. eurų, iš kurių 3 mln. eurų būtų išmokėti kaip kompensacijos nukentėjusiems nuo represijų, likusi suma būtų skirta padėti kovoti su koronavirusu.
„Tačiau svarbu užtikrinti, kad šiuos pinigus panaudotų nevalstybiniai kanalai, režimas nepasiimtų pinigų sau. <...> Schema paremti techninius darbuotojus buvo pasitelkta praeityje, galiausiai vyriausybė liko pagrindinė naudos gavėja“, – sakė ji.
Baltijos šalių sankcijos – efektyvios?
Šią savaitę Baltijos šalys paskelbė sankcijas 30-iai Baltarusijos pareigūnų, įskaitant A.Lukašenką, kuriuos laiko atsakingais už rinkimų rezultatų klastojimą ir smurtą prieš protestuotojus. „Juodajame sąraše“ esantys asmenys penkerius metus negalės atvykti į Baltijos valstybes.
Pasak K.Šmacinos, sankcijos baltarusiams svarbios ir kaip simbolinis gestas – taip jie supranta, kad šioje situacijoje nėra vieni.
„Baltijos šalių sprendimas nepirkti branduolinės energijos (iš Astravo AE – red.) pakenks Baltarusijos pareigūnams ir tam tikru lygiu šalies ekonomikai. Tai – gerai, nes, visų pirma, atominės elektrinės nereikėjo, be to, tai yra geras būdas daryti spaudimą Baltarusijos vyriausybei“, – 15min teigė analitikė.
Latvija praėjusią savaitę pranešė sustabdysianti prekybą elektra su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo atominė elektrinė. Šis klausimas kurį laiką kėlė įtampą Lietuvos ir Latvijos santykiuose, nes elektrinę nesaugia laikantis Vilnius iki šiol nesėkmingai siekė įtikinti kaimynines šalis dėl elektros boikoto.
Atsakomosios Baltarusijos sankcijos
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus trečiadienį pareiškė, kad parengtos atsakomosios sankcijos Baltijos šalims, parengtas sąrašas piliečių, kuriems bus uždraudžiama atvykti į Baltarusiją.
Pasak V.Makejaus, sankcijos skelbiamos asmenims, kurie „uoliai bandė kištis į Baltarusijos valstybės vidaus reikalus“.
Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį nematąs pagrindo Baltarusijai skelbti sankcijas Baltijos šalių piliečiams.
„Aišku, tai yra šalies reikalas, jeigu jie mato pagrindą taikyti nors vienam Lietuvos politikui ar pareigūnui kažkokias sankcijas, tai jų apsisprendimo reikalas yra. Šiandien aš nematau jokio pagrindo tą daryti“, – S.Skvernelį cituoja BNS.
Masiniai protestai Baltarusijoje kilo rugpjūčio 9 dieną, kai valdžia paskelbė, esą juose nugalėjo ilgametis šalies vadovas A.Lukašenka. Rinkimai vyko be tarptautinių stebėtojų, ES nepripažįsta jų rinkimų rezultatų.
Pirmosiomis dienomis protestai buvo malšinami smurtu, ligi šiol tęsiasi taikių demonstrantų sulaikymai. Iš viso sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, dalis jų buvo paleisti. Į laisvę iš izoliatorių išėję asmenys ir sulaikytuosius gydantys medikai pasakoja apie kankinimus.
