Sausio 20 dieną visuomenės nuomonės tyrimą pristatė Naujų tyrimų idėjų centro direktorius, Baltarusijos iniciatyvos „Chatham House“ vadovas Grigorijus Astapenya, rašo belsat.eu.
Požiūris į A.Lukašenką ir protestai
A.Lukašenka išlieka žinomiausiu Baltarusijos politiku. Tuo pačiu metu pažymėtina, kad Svetlana Cichanouskaja, iki prezidento rinkimų buvusi niekam nežinoma anglų kalbos mokytoja, turi beveik tokį pat žinomumo lygį.
Po jos rikiuojasi dar penki opozicijos politikai: įkalintas Viktaras Babaryka, S.Cichanouskajos vyras Sergejus Cichanouskis, Lenkijoje apsistojęs Valerijus Cepkala, įkalinta Marija Kolesnikava ir taip pat užsienyje prisiglaudęs Pavelas Latuško (nuo 72 iki 89 proc.). Tik po jų sąraše yra Aukštųjų parlamento rūmų pirmininkė Natalija Kočanova, Gardino srities gubernatorius Vladimiras Karanikas ir užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus. Tyrėjai pastebi, kad permainų šalininkai geriau pažįsta Lukašenkos režimo atstovus nei dabartinės valdžios šalininkai.
„Pavyzdžiui, Nataliją Kočanovą žino 9 iš 10 protestų šalininkų ir tik 6 iš 10 Lukašenkos „bastiono“ ar neutralių atstovų. Tai rodo, kad protesto akcijų šalininkai yra aktyvesni žmonės. Jie žino daugiau, labiau domisi politika apskritai“, – aiškina G.Astapenya.
Tyrimo duomenimis, populiariausi Baltarusijos politikai yra A.Lukašenka ir VBabaryka. 30 proc. baltarusių įvardijo jų pavardes tarp tų, už kuriuos yra pasirengę balsuoti. Labiausiai vertu prezidento posto kandidatu A.Lukašenką laiko 27 proc. respondentų, o V.Babaryką – 19 proc. Tačiau šis atotrūkis neturėtų klaidinti.
„Lukašenkos elektoratas yra susitelkęs į jo asmenybę. O demokratinis elektoratas pasiskirstęs tarp kelių politikų. Jei demokratiniai politikai susivienytų, tai jų bendras elektoratas natūraliai taptų didesnis nei Lukašenkos“, – pažymi G.Astapenya.
Tuo tarpu 22 proc. apklaustųjų teigia tarp politikų nematantys tų, kurie būtų verti prezidento posto. „Tačiau neutralieji labiau remia demokratinius politikus nei Lukašenką“, – priduria jis.
A.Lukašenka turi labai aukštą antireitingą – 46 proc. V.Babarykos antireitingas yra žemas – 24 proc. Tuo pačiu metu Sviatlana ir Siarhejus Cichanouskiai turi gana didelį antireitingą – 41 ir 37 proc. G.Astapenya mano, kad toks požiūris į Cichanouskius paaiškinamas tam tikra valstybinės žiniasklaidos įtaka. Taip yra nepaisant to, kad dauguma baltarusių (62 proc.) aiškiai nepasitiki valstybine žiniasklaida. Pasitikėjimo nevalstybine žiniasklaida lygis yra nepalyginamai aukštesnis – ja pasitiki 41 proc., o nepasitiki tik 24 proc.
Pasitikėjimas valdžios institucijomis ir institucijomis apskritai yra labai žemas. Žemiausias pasitikėjimas Vyriausiaja rinkimų komisija, jis siekia tik 16 proc. Tai yra, net pusė A.Lukašenkos šalininkų nepasitiki šia institucija. Vienintelė organizacija, kuria labiau pasitikima nei nepasitikima, yra kariuomenė (38 proc. prieš 37 proc.).
Palyginti su ankstesniais tyrimais, padaugėjo negalinčių apsispręsti dėl savo požiūrio į valdžią. „Visuomenėje daugėja apatijos. Matome, kad vis daugiau žmonių stengiasi laikytis nuošalyje nuo politikos, kuri siejama su baime“, – teigia G.Astapenya.
Iš nevalstybinių struktūrų, išskyrus nepriklausomą žiniasklaidą, aukščiausią pasitikėjimo reitingą turi nepriklausomos profesinės sąjungos, žmogaus teisių organizacijos ir stačiatikių bažnyčia (po 36 proc.). S.Cichanouskajos biuru pasitiki 25 proc., opozicine Koordinavimo taryba – 24 proc., o V.Babarykos štabu – 29 proc.
Socialinė įtampa
Tik 10 proc. baltarusių jaučiasi visiškai saugūs, o dar 25 proc. greičiau sutiktų, kad yra saugūs. 48 proc. respondentų nesijaučia saugūs. „Matome, kad situacija čia nesikeičia jau ilgą laiką. Baltarusiai Baltarusijoje nesijaučia saugūs“, – sako G.Astapenya. Baltarusijoje sumažėjo teigiamai nusiteikusių protestų atžvilgiu – dabar jų tik 33 proc., nors 2020 metų lapkritį buvo 46 proc.
„Bet čia svarbu suprasti, kad kalba eina ne tik apie protestus, bet ir apie tokių veiksmų pagrįstumą. Žmonės gali nepalaikyti protesto, nes mato, kad šiandieninėmis sąlygomis protestas yra beprasmis, jis ne tik negali nuvesti į pergalę, bet ir sukels tolesnes represijas“, – sako G.Astapenya.
Tuo pačiu metu dauguma baltarusių teigiamai žiūri į protestuotojų reikalavimus. 60 proc. pasisako už naujus rinkimus, 59 proc. pasisako už politinių kalinių paleidimą, 68 proc. pasisako už sąžiningą saugumo pajėgų nusikaltimų tyrimą, 60 proc. pasisako už visišką smurto nutraukimą, o už A.Lukašenkos atsistatydinimą pasisako 44 proc.
„Nepritariančiųjų šiems reikalavimams skaičius. Tačiau daugėja tų, kurie negali atsakyti. Taip yra dėl visuomenėje augančio apatijos, nusivylimo ir baimės“, – reziumuoja G.Astapenya.
Protestų šalininkai mano, kad socialinė įtampa visuomenėje yra labai didelė ar net katastrofiška. Šiai idėjai pritaria dauguma vadinamųjų neutralių respondentų. 94 proc. protestų šalininkų ir 60 proc. neutralių respondentų netapatina savęs su valstybe ir mano, kad valstybė negina jų interesų. Apskritai padaugėjo manančių, kad Baltarusija nėra jų valstybė.
„Matome, kad praėję metai nesustiprino Baltarusijos vienybės. Daugiau nei pusė Baltarusijos visuomenės mano, kad socialinis konfliktas šalyje auga. Tik vienas iš 10 mano, kad nėra socialinės įtampos ir konfliktų, – teigia G.Astapenya. – Matome, kad visuomenės susiskaldymas tapo daug didesnis, palyginti su tuo, kas buvo anksčiau“.
Išaugo ir socialinis atstumas tarp permainų šalininkų ir A.Lukašenkos elektorato.
„Tarp „protesto šerdies“ ir „Lukašenkos bastiono“ yra didelis abipusis priešiškumas. Jie turi itin neigiamą požiūrį vieni į kitus – nenorėtų būti nei giminėmis, nei draugais, nei kaimynais, nei kolegomis, – pabrėžia G.Astapenya. – Lukašenkos bastionas apskritai yra mažiau tolerantiškas visoms kitoms socialinėms grupėms“.
G.Astapenya teigia, kad A.Lukašenkos šalininkai radikalėja ir tampa vis nepalankesni tiems, kurie laikosi skirtingų požiūrių.
„Tam tikru mastu jie yra priversti tai daryti, o Lukašenka juos verčia. Galų gale, jei jie netiki, kad Cichanouskaja yra teroristė, kaip gali būti pateisinami visi valdžios veiksmai? Todėl neigiamo požiūrio į protestuotojus laipsnis auga“, – pabrėžė jis.
„Chatham House“ taip pat tyrinėjo požiūrį į valstybės simbolius.
Valstybinei raudonai-žaliai vėliavai pritaria 49 proc. respondentų, istorinei baltai-raudonai-baltai vėliavai, kuri tapo opozicijos simboliu, – 26 proc., o 25 proc. nėra artimas nei vienas, nei kitas simbolis.
G.Astapenya pabrėžia, kad raudonai žalia vėliava daugeliui asocijuojasi su Baltarusijos kaip valstybės suvokimu iš esmės. Kitaip tariant, šio simbolio palaikymas nereiškia paramos A.Lukašenkai ir jo politikai.
Požiūris į Rusiją ir Vakarus
39 proc. apklaustųjų pasisako už tai, kad Baltarusija vienu metu būtų aljanse ir su Rusija, ir su ES. Dar 20 proc. pasisako prieš bet kokius geopolitinius aljansus.
„Žmonės nori, kad Baltarusija užmegztų vienodai artimus arba vienodai nutolusius santykius su ES ir Rusija ir nebūtų geopolitinių sąjungų dalimi“, – pažymi G.Astapenya.
Sąjungą su Rusija, anot tyrimo, palaiko 29 proc. baltarusių. Tačiau baltarusiai tokią sąjungą dažniausiai suvokia kaip ekonominį bendradarbiavimą: laisvosios prekybos zoną ir vieną ekonominę erdvę be politinės integracijos palaiko atitinkamai 27 ir 41 proc. Tik 12 proc. pasisako už politinį susivienijimą, o už prisijungimą prie Rusijos – 4 proc. Sąjungą su Rusija dažniausiai renkasi A.Lukašenkos šalininkai, o politinei integracijai pritaria tik dabartinės valdžios elektoratas. „Lukašenkos bastionas“ taip pat myli Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Kita vertus, pokyčių šalininkai daugiausia neigiamai vertina V.Putiną ir dažniausiai pasisako už lygiaverčius santykius su Rusija ir ES arba kursą į europinę integraciją.
Baltarusiai prieštaringai žiūri į karinį neutralumą. Viena vertus, 57 proc. pasisako už tai, kad Baltarusija liktų KSSO nare (apklausa buvo atlikta prieš bloko operaciją Kazachstane), tačiau tuo pat metu 63 proc. pasisako už neutralumo siekimą. Tuo pačiu metu, palyginti su 2021 metų vasara, Baltarusijoje padaugėjo žmonių, kurie griežtai pasisako prieš Rusijos karinės bazės dislokavimą šalyje – dabar jų yra 48 proc.
Tyrimo ataskaitą anglų kalba galite rasti čia: Baltarusių požiūris į politinę krizę
„Chatham House“ tyrimas buvo atliktas 2021 m. lapkričio 1–10 d., naudojant Baltarusijos miestų gyventojų interviu internetu metodą. Tyrimo autoriai ragina atsižvelgti į šį veiksnį – galbūt visoje šalyje paramos A.Lukašenkai lygis gali būti didesnis.
Tačiau kartu reikia atsižvelgti ir į baimės veiksnį – politinių represijų sąlygomis žmonės ne visada gali nuoširdžiai atsakyti į klausimus. Kaip pažymėjo G.Astapenya, baimės faktorių liudija, pavyzdžiui, tai, kad su kiekviena „Chatham House“ apklausa mažėja respondentų, prisipažįstančių, kad 2020 metais balsavo už Sviatlaną Cichanouskają.