A.Šraibmanas – vienas garsiausių nepriklausomų baltarusių politologų.
Birželio pradžioje A.Šraibmanui teko pasitraukti iš Baltarusijos, kai sulaikytas ir valdžios spaudimą patiriantis žurnalistas Romanas Protasevičius „interviu“ valstybinei televizijai politologą paminėjo kaip neva organizavusį protestus.
Su A.Šraibmanu kalbamės praėjus vieneriems metams nuo to, kai Baltarusijoje kilo masiniai protestai prieš autokratą Aliaksandrą Lukašenką. Demonstracijos nuslopintos smurtu, tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti.
Valdžioje laiko elitas ir Rusija
– Ar, praėjus metams nuo protestų pradžios, Lukašenka toks pat stiprus kaip ir prieš 2020-ųjų prezidento rinkimus? O gal elitas jau eižėja?
– Nemanau, kad elitas akivaizdžiai eižėja. Greičiausiai priešingai – po visų įvykių elito atstovai, kurie galėjo tapti potencialiais disidentais, paliko šalį. Taip elitas tapo monolitiškesnis.
Tuo pat metu negalėčiau pasakyti, kad Lukašenka stipresnis negu buvo, nes jo jėgą nusako ne vien režimo vienybė, bet ir politiniai bei ekonominiai ištekliai. O jų būklė prastesnė, nei buvo prieš metus.
Pakenkta Lukašenkos legitimumui: didžiulė dalis šalies tiesiog negali susitaikyti su tuo, kas įvyko pernai, ir pripažinti jį kaip teisėtą lyderį. Tarptautiniu mastu jis taip pat prarado legitimumą.
O sankcijos jau ima veikti, itin išaugo jo priklausomybė nuo Rusijos – visa tai jį susilpnino politiškai. Todėl nesėkmingos revoliucijos Baltarusijoje rezultatas nėra tik tai, kad Lukašenka išliko – jis ir susilpnėjo.
– Kas jį vis dar laiko valdžioje?
– Kaip ir minėjau, Baltarusijos elitas parodė esąs monolitiškas. Tai – esminis jo išlikimo valdžioje faktorius, nes autoritarinių režimų griūties istorija visada rodo elito susiskaldymą.
Antrasis faktorius – Rusija. Ir šie du faktoriai vienas nuo kito itin priklauso. Jei Rusija būtų pamačiusi, kad elitas Baltarusijoje nėra toks susivienijęs aplink Lukašenką, ji nebūtų teikusi tokios paramos.
Ir atvirkščiai. Jei valdantysis elitas Baltarusijoje būtų matęs, kad Rusija nesiryžta remti Lukašenkos, elito atstovai galbūt nebūtų taip bijoję jį apleisti.
Vis dėlto neturime jokių konkrečių duomenų apie tai, kas vyksta elito viduje.
Protestų greitu metu nebus
– Ar Baltarusijoje yra potencialo masiniams protestams artimiausiu metu?
– Manau, kad ne. Nes protestuotojams rizika eiti į gatves yra pernelyg didelė. Reikia tam tikros liberalizacijos, kad žmonės priprastų prie minties, jog gali protestuoti.
Baltarusijoje taip buvo visada: prireikė kelerių metų liberalizacijos, represijų sumažėjimo, kad žmonės sugrįžtų į gatves. Tačiau dabar represijos tik stiprėja.
Valdžia daro viską, ką gali, kad depolitizuotų visas būsimas politines kampanijas. Pavyzdžiui, dvejiems metams atidėjo savivaldos rinkimus. Artėjančiame referendume dėl konstitucijos opozicijos rėmėjams nebus už ką balsuoti: tiek dabartinė, tiek nauja konstitucija naudingos Lukašenkai.
Režimas siekia nesukurti jokios erdvės protestams politiškai ir visaip kitaip. Tam, kad vyktų protestai, reikia aktyvistų, o daug žmonių paliko šalį arba yra įkalinti.
Jei Baltarusijoje vėl kils protestai, tai neįvyks labai greitai, protestai gali nebebūti tokie taikūs. Greičiausiai protestai Baltarusijoje ateityje bus labiau spontaniški. Daug žmonių yra nusivylę taikiais protestais; daug tų, kurie vasarą ir rudenį protestavo, sako, kad reikėjo būti ryžtingesniems ir agresyvesniems.
Jei žmonės įveiks baimę vėl išeiti į gatves, spėju, kad jie nesiims tos taktikos, kuri pernai nesuveikė.
– Kiek šiandien aktualus Sviatlanos Cichanouskajos vaidmuo baltarusių kovoje už demokratiją?
– Nesakyčiau, kad šalies viduje ji turi daug tiesioginės įtakos. Čia ji neturi politinės struktūros. Žinoma, šalyje ji turi paramos, tačiau tai nereiškia, kad ta parama gali virsti tiesioginiais politiniais veiksmais. Jei ji paragins baltarusius eiti protestuoti, jie to nedarys dėl priežasčių, kurias išvardijau anksčiau.
Ji turi daug reprezentatyvios galios. Ji nėra klasikinė Baltarusijos opozicijos lyderė. Ji yra opozicijos simbolis ir ambasadorė užsienyje.
Kaip ambasadorė ji atlieka gana svarbią funkciją. Ji susitiko su daugiau pasaulio lyderių nei Lukašenka turbūt susitiko per visą savo gyvenimą. Tai išlaiko dėmesį baltarusių darbotvarkei.
O tai yra svarbu, nes dabar vienintelė patikima spaudimo Lukašenkai kryptis ateina iš užsienio: sankcijos, spaudimas iš Vakarų šalių.
Sunku valdyti struktūras ar protestus, kai esi užsienyje, o žmonės šalyje rizikuoja savo sveikata ar laisve. Iš moralinės pusės ji, būdama Vilniuje, negali reikalauti pernelyg daug.
Migracija – politinis sprendimas
– Kalbant apie migracijos krizę Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kokį vaidmenį joje vaidina režimas Minske?
– Tai – klausimas tyrimų žurnalistams. Tačiau tai akivaizdžiai yra politinio konflikto tarp Lietuvos ir Minsko pasekmė. Jie net to neslepia, atvirai sako, kad jei atšauksite sankcijas, tai (imigracija – red.) baigsis.
Tai gali būti ir režimo aplaidumas, ir tiesioginis įsitraukimas. Vis dėlto pareigūnai Minske nusprendė, kad tai įvyks. O nustatyti jų įsitraukimo lygį yra sunku.
Politiškai tai yra sąmoningas žingsnis, skirtas tam, kad Vilniaus pozicija jam kainuotų brangiau. Tai – ta pati logika, kuria Lukašenka vadovaujasi šiandien persekiodamas opoziciją, pilietinę visuomenę ir žiniasklaidą.
Režimas ne naikina grėsmes, o siekia Vakarams parodyti jų veiksmų kainą. Sakoma, kad jei suduosite mums smūgį sankcijomis, mes priversime jus kentėti taip, kaip vyksta Lietuvos atveju. Arba priversime kentėti žmones, kuriuos jūs palaikote, pavyzdžiui, nevyriausybines organizacijas, pilietinę visuomenę.
Veiksmų kaina didinama tikintis, kad nebegalėsite jos toleruoti, pasiduosite spaudimui. Nesu tikras, kad taip nutiks.
– Lenkija ir Latvija taip pat kritikavo Lukašenką, tačiau šiose šalyse kol kas nematėme tokio didelio migrantų skaičiaus. Kuo išskirtinis Lietuvos atvejis?
– Specialistai man sakė, kad siena su Latvija itin skiriasi, nes ji yra labai trumpa, nėra tokia tinkama kirsti pėsčiomis. Lenkijoje jau buvo pranešta apie kelias sieną kirtusias migrantų grupes, tačiau, žinoma, mastas mažesnis nei Lietuvoje.
Sunku atsakyti į šį klausimą. Galbūt Lukašenka mato Lietuvą labai specifiškai. Lenkija – labai didelė šalis, didesnė už Baltarusiją, galbūt Lukašenka bijo jos atsako.
Minskas Lietuvą mato kaip mažą, bet triukšminga priešę. Briuselis, Vokietija, Lenkija yra didesnės, Minsko akyse bent jau atrodo galingos. Tačiau Lietuva jų akyse yra maža ir triukšminga. Greičiausiai todėl jie laiko Lietuvą lengviausiu taikiniu keršyti.
Manau, kad jiems rūpi ir tai, jog Cichanouskaja yra Lietuvoje.
Tuo pat metu manau, kad jei santykiai su Lenkija dar labiau pablogės, ar jūs sustiprinsite sienos apsaugą, ir liks tik Lenkija su Latvija, jie gali išbandyti ir šias sienas.
Labai sunku analizuoti Lukašenkos elgesį tuo metu, kai jis toks chaotiškas, emocingas. Tačiau neabejotinai Lietuva šiomis dienomis yra režimo priešas numeris vienas Europos Sąjungoje.
Palaužtas Protasevičius
– Kas toliau laukia Protasevičiaus? Kokį vaidmenį jis bus priverstas vaidinti?
– Iš dalies tai priklauso nuo jo paties. Baltarusijos propaganda džiaugtųsi išnaudodama jį dar daugiau.
Man atrodo, kad jis iš pradžių neabejotinai buvo priverstas žengti tam tikrus žingsnius, tačiau ar tai vyksta ir dabar – nebesu tikras.
Jis gali iš tikrųjų būti palaužtas, galbūt jis iš tikrųjų turi kažkokių nuoskaudų Cichanouskajai, kanalui „Nexta“ ir buvusiems bendražygiams.
Neabejotinai valdžia ras naujų galimybių juo pasinaudoti, nes tai yra propagandinė pergalė. Jie rodo priešą, kuris yra palaužtas. Tai, jų požiūriu, yra net geriau, nei laikyti Protasevičių įkalintą.
Tačiau nemanau, kad tai veikia. Nes opozicija ignoruoja viską, ką jis sako. Ir tai nesukūrė jokio vidinio susiskaldymo opozicijoje, jokių konfliktų.
Protasevičius buvo aktualus, jo atvejis buvo labai ryškus po priverstinio lėktuvo nutupdymo. Tačiau dabar beveik niekas jo neseka.
Jis yra tviteryje, nuolat rašo, neseniai davė į interviu lietuviškam laikraščiui, tačiau Baltarusijoje jis plačiai nenuskambėjo – niekas nekreipė į jį daug dėmesio.
Protasevičius tikrai nesulauks tokios griežtos bausmės kaip opozicijos aktyvistai, kurie nekolaboravo su režimu. Kaip visi kiti opozicijos aktyvistai ir politiniai kaliniai, jis lauks pergalės arba amnestijos. Tai – patikimiausias ateities variantas.
