Kirgizai, laikantys spalio 4-osios parlamento rinkimus nesąžiningais, greitai pasitelkė jėgą: šturmavo parlamento pastatą, prezidentūrą ir išlaisvino įkalintą buvusį prezidentą. Visa tai – vos per kelias valandas. Netrukus buvo anuliuoti balsavimo rezultatai, paskelbta apie planus surengti naujus rinkimus, atsistatydino premjeras Kubatbekas Boronovas.
Baltarusijoje dešimtys tūkstančių žmonių į gatves išėjo rugpjūčio 9-ąją paskelbus, neva prezidentu didele persvara išrinktas ilgametis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka. Nuo protestų pradžios jau praėjo du mėnesiai, tačiau A.Lukašenka spėjo pažadėti niekur nesitraukti, slapta surengė sau inauguraciją. Prieš protestuotojus nuolat pasitelkiamas smurtas: jie izoliatoriuose kankinami, sulaikyta jau per 12 tūkst. žmonių. Yra ir žuvusių.
„Per vieną dieną jie sugebėjo pakeisti Kirgizijos politinius lyderius. Manau, kad daug baltarusių tai stebi ir turbūt yra nustebę, apie tai galvoja“, – portalui „Current Time“ sakė šiuo metu iš Baltarusijos pasitraukęs opozicinės Koordinacinės tarybos narys Pavelas Latuška.
Baltarusiai žvalgosi į Kirgiziją
Daug baltarusių išties apie tai galvoja ir su pavydu žvelgia į protestuotojų pasiekimus Kirgizijoje. Tačiau yra ir tokių, kurie atkreipia dėmesį į ryškius situacijos šiose šalyse skirtumus bei ragina toliau priešintis taikiu būdu, rašo „Laisvosios Europos radijas“ (RFE/RL).
Viename iš „Telegram“ kanalų, kuriuose žmonės anonimiškai diskutuoja apie demonstracijas, kai kurie internautai ima pergalvoti protestų taktiką.
„Revoliucija Baltarusijoje: Koordinacinė taryba, Sviatlana Cichanouskaja, Vakarų parama, streikai, maršai, gėlės, pyragai ir „gudrios“ intrigos. Rezultatas? Vyriausybės pajėgos ir toliau žudo žmones, nesibaigiantys ginčai, o praėjo 60 dienų“, – rašė vienas internautas.
Tačiau kiti atkreipia dėmesį į skirtumus. Protestai Kirgizijoje prezidentus iš postų išvertė dar 2005 bei 2010 metais.
„Visi, turintys iliuzijų dėl Kirgizijos. Jie surengė jau trečią revoliuciją per pastaruosius 15 metų. Patirtis jų nieko neišmokė. Mūsų procesas – ambicingesnis, – rašė internautas, pridūręs, kad baltarusiai eina anglų filosofo Johno Locke'o tolerancijos ir diskurso keliu. – Esame pakeliui su Locke'u. Vaikinai, jie vėliau apie mus rašys knygas. Tegyvuoja Baltarusija!“
Tęsti taikius protestus ragino ir P.Latuška.
„Sakome pareigūnams vėl ir vėl: niekada nepavargsime nuo šių taikių protestų. Svarbu taikiai derėtis. Pareigūnai neturi jokio legitimumo nei Baltarusijoje, nei už Baltarusijos ribų. Tai – kelias į niekur, aklavietė“, – sakė jis „Current Time“.
Populiarius kanalas NEXTA, laikomas vienu pagrindinių įrankių Baltarusijoje organizuojant lyderių neturinčius protestus, tviteryje rašė, kad egzistuoja „vienas nedidelis, bet esminis skirtumas“: esą Kirgizijos prezidentas įsakė saugumo pajėgoms prieš protestuotojus nesiimti smurto.
Yra daugiau skirtumų tarp dviejų buvusių sovietinių respublikų, pastebi RFE/RL. A.Lukašenka šalį valdė beveik tris dešimtmečius, o protestai Kirgizijoje nuvertė ne vieną lyderį
2005 metais čia pavyko „Tulpių revoliucija“, kurios metu buvo nuverstas ilgus metus šalį valdęs Askaras Akajevas. Prezidentu išrinkus Kurmanbeką Bakijevą sužibusi demokratijos viltis greitai išblėso, jis nuverstas 2010-aisiais.
2011 metais šalies prezidentu buvo išrinktas Almazbekas Atambajevas, valdęs iki 2017-ųjų. Pernai jis buvo nuteistas 11-ai metų kalėjimo dėl vieno nusikalstamo pasaulio autoriteto neteisėto paleidimo. Būtent A.Atambajevą šią savaitę išlaisvino protestuotojai.
Kaip pastebi RFE/RL, apskritai Kirgizijoje yra ir kelios opozicijos alternatyvos.
Organizacija „Freedom House“ Baltarusiją vertina kaip „nelaisvą“, o Kirgizija, anot tų pačių vertintojų, yra „iš dalies laisva“. Tiesa, abi šalys įvardytos „kaip konsoliduoti autoritariniai režimai“.
Revoliucija nesibaigė ir Kirgizijoje?
Pirmadienį paskelbta, kad daugiausia balsų rinkimuose surinko dabartiniam šalies prezidentui Sooronbajui Žejenbekovui artimos partijos. Tačiau netrūko ir pranešimų apie toms partijoms palankius masinius rinkimų pažeidimus, todėl pirmadienį opozicijos rėmėjai išėjo į gatves. Skaičiuojama, kad sostinėje Biškeke susirinko apie 20 tūkst. žmonių.
S.Žejenbekovas antradienį paviešino vaizdo įrašą, kuriame pabrėžė stabilumo svarbą, tačiau nėra žinoma, kur jis šiuo metu yra. Socialiniuose tinkluose sklando gandai, kad prezidentas išvyko iš Biškeko.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius Laurynas Jonavičius rašo, kad šių dienų įvykių Kirgizijoje greičiausiai dar negalima vadinti revoliucija.
„Tai yra bandymas įvykdyti perversmą. Vyksta valdžios krizė. Bet ji vis dar vyksta, ir kuo tai baigsis, kol kas neaišku. Viena vertus, valdžia nedrįso jėga išvaikyti protestuotojų. Antra vertus, prezidentas vis dar neatsisakė valdžios“, – feisbuke rašo politologas.
Anot L.Jonavičiaus, problematiška tai, kad protestuotojai neturi politinio lyderio, kuris galėtų pareikšti bendrą nuomonę. Esą kol kas neaišku, kas turi ir gali imtis atsakomybės už tolesnį krizės sprendimą.
„Kirgizijos problema ta, kad šalis faktiškai yra padalinta į šiaurinę ir pietinę dalis, valdomas skirtingų klanų. Dabartinis prezidentas laikomas pietinių klanų atstovu. Šiaurės regionų partijos yra glaudžiai susijusios su Bakijevo nuvertimu ir naujos Konstitucijos priėmimu, o pietinės partijos buvo suvokiamos kaip palaikiusios Bakijevo režimą.
Iš esmės, tai, kas vyksta Kirgizijoje, yra neišvengiama nulinės sumos logikos išdava – kai matai, kad be valdžios nebegali prasukinėti savo verslo, didinti galios ir kitaip stiprėti, belieka ieškoti būdų, kaip mobilizuoti pajėgumus tai valdžiai paimti/perimti. Perversmas yra vienas iš instrumentų. Ir kol kas neblogai veikia“, – politologas rašo feisbuke.
Vidurio Azijos ekspertė Colleen Wood „Foreign Policy“ rašo, kad yra svarbių skirtumų tarp ankstesnių revoliucijų Kirgizijoje ir dabartinių neramumų.
Esą nuo 2010-ųjų šalyje smarkiai išsivystė telekomunikacijos: prieigą prie interneto dabar turi 40 proc. gyventojų (palyginus su 16 proc. 2010-aisiais), mobiliojo interneto naudojimas palengvina kolektyvinių veiksmų organizavimą, dalijimąsi naujausia informacija.
Pasak C.Wood, praeityje kirgizai reikšdavo nepasitenkinimą konkrečiais pokyčių reikalavimais. O šiame politiniame cikle jauni žmonės turi specifinę politikos platformą, kurią išreiškia per formalias partijų struktūras.
„Jei ši jaunesnė aktyvistų ir lyderių karta neatsisakys savo idėjų ir nesutiks pripažinti laikinosios vyriausybės, sudarytos per slaptus susitarimus, jie turi galimybę formuoti gyvastingas demokratines institucijas“, – ekspertė rašo „Foreign Policy“.
Antradienį iš 13-os partijų atstovų sudaryta Koordinacinė taryba paskelbė prisiimanti atsakomybę už dabartinės situacijos suvaldymą. Toks žingsnis sukėlė jaunų žmonių kontrprotestą. Savo ruožtu ankstesnis parlamentas pasidalijo į dvi dalis renkant naują parlamento pirmininką ir premjerą.