Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Anatolijus Antonovas sakė, kad abu lyderiai per pirmadienį Helsinkyje surengtą susitikimą aptarė galimybę surengti referendumą Rytų Ukrainos separatistų kontroliuojamose teritorijose.
Tačiau D.Trumpo Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Garrettas Marquisas sakė, kad Rusijos ir Ukrainos vyriausybės susitarimai dėl pastangų išspręsti konfliktą vadinamajame Donbaso regione nenumato galimybės surengti tokį plebiscitą ir kad bet kokie mėginimai organizuoti „vadinamąjį referendumą“ neturėtų „jokio legitimumo“.
Ši pozicija buvo išdėstyta Baltiesiems rūmams planuojant darbotvarkę pasiūlytam antram D.Trumpo ir V.Putino susitikimui, turinčiam rudenį įvykti Vašingtone, per kurį dėmesys daugiausiai būtų sutelktas į nacionalinio saugumo klausimus. Maskva leido suprasti palankiai vertinanti šiuos planus, nors D.Trumpas namuose buvo itin aštriai kritikuojamas dėl savo pirmojo dvišalio susitikimo su Rusijos lyderiu.
Vienas Baltųjų rūmų atstovas sakė, kad per kitą D.Trumpo ir V.Putino susitikimą būtų aptarti nacionalinio saugumo reikalai, preliminariai apžvelgti per derybas Helsinkyje – įskaitant klausimą dėl Rusijos kišimosi. Pareigūnas nepatikslino, ar turimas omenyje numanomas Maskvos kišimasis į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.
Savo vardo nepanoręs viešinti atstovas pridūrė, kad per derybas taip pat būtų kalbamasi apie branduolinės ginkluotės mažinimą, Šiaurės Korėją, Iraną ir Siriją.
Beveik neabejotina, kad V.Putinas per viešnagę Vašingtone nebūtų pakviestas į Kapitolijų.
Atstovų Rūmų demokratų mažumos lyderė Nancy Pelosi paragino Kongreso žemųjų rūmų pirmininką Paulą Ryaną užtikrinti, kad V. Putinas nebūtų pakviestas pasakyti kalbos įstatymų leidėjams, jeigu atvyktų į Vašingtoną.
Pasak jos, D.Trumpo „bauginamas pataikavimas Putinui yra skandalingas ir keliantis didžiulę grėsmę mūsų demokratijai“.
Vis dėlto valstybės sekretorius Mike'as Pompeo antrojo susitikimo perspektyvas vertino palankiau.
Kalbėdamas Jungtinėse Tautose jis sakė „besidžiaugiantis, kad abu dviejų labai svarbių šalių lyderiai toliau susitikinėja. Jeigu šis susitikimas vyks Vašingtone, manau, tai tik į gera. Šie pokalbiai – neįtikėtinai svarbūs.“
Kol kas neaišku, ar toks susitikimas būtų rengiamas prieš lapkritį vyksiančius JAV kadencijos vidurio rinkimus, ar po jų.
Vizitas Baltuosiuose rūmuose būtų labai svarbus simbolinis pasiekimas Rusijos lyderiui, ilgą laiką izoliuotam Vakarų dėl Maskvos veiksmų Ukrainoje, Sirijoje ir kitur. Manoma, kad Rusijos lyderis asmeniškai nurodė dėti pastangas pakreipti 2016 metų rinkimus D. Trumpo kampanijos naudai.
Baltuosiuose rūmuose jau beveik dešimtmetį nėra apsilankęs joks Rusijos lyderis.
JAV pareigūnai neatskleidė, ką per Helsinkyje ilgiau kaip dvi valandas vykusį pokalbį prie keturių akių nutarė D.Trumpas ir V.Putinas – ir ar apskritai buvo dėl ko nors susitarta. Nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas ketvirtadienį sakė, kad jis apie šių privačias derybų eigą dar nėra informuotas.
Rusijos vyriausybė šiuo klausimu buvo atviresnė.
„Buvo aptartas šis (referendumo) klausimas“, – sakė A.Antonovas ir pridūrė, kad V.Putinas pateikė D. Trumpui „konkrečių pasiūlymų“, kaip būtų galima išspręsti jau ilgiau kaip ketverius metus vykstantį konfliktą Rytų Ukrainoje, nusinešusį daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių. Vis dėlto ambasadorius daugiau detalių apie V.Putino pasiūlymus neatskleidė.
Šis žingsnis gali būti vertinamas kaip mėginimas apeiti Europos remiamas pastangas atkurti taiką Ukrainoje ir bandymas didinti spaudimą Kijevo vyriausybei, įsitraukusiai į kovą su prorusiškais separatistais vadinamajame Donbaso regione.
Pentagonas penktadienį paskelbė, kad suteiks Ukrainai 200 mln. dolerių (171,4 mln. eurų), kad padėtų karo nuniokotai šaliai sustiprinti savo gynybos pajėgumus. Ši suma bus skirta Ukrainos kariuomenės papildomiems mokymams, įrangai įsigyti ir konsultantų paslaugoms.
D.Trumpas ketvirtadienį per „Twitter“ paskelbė, kad laukia „antro susitikimo“ su V.Putinu ir gynė savo pasiekimus per susitikimą Helsinkyje, kur abu lyderiai tarėsi dėl tokių klausimų kaip kova su terorizmu, Izraelio saugumas, branduolinių arsenalų kontrolė ir padėtis Šiaurės Korėjoje.
„Šioms problemoms yra daug atsakymų – lengvų ir sunkių... bet jos VISOS gali būti išspręstos!“ – savo žinutėje rašė D. Trumpas.
Maskvoje A.Antonovas sakė, kad prieš surengiant naujas derybas svarbu „išsiaiškinti su šiuo susitikimu (Helsinkyje), įgyvendinti supratimą, pasiektą tarp prezidentų“. Vis dėlto jis pridūrė, kad „Rusija visada buvo atvira tokiems pasiūlymams“.
Baltieji rūmai tebesistengia nuraminti padėtį po D.Trumpo pareiškimų Helsinkyje, jog jam atrodo įtikinami V.Putino patikinimai, kad Maskva nesikišo į 2016 metų rinkimus. Šią poziciją aštriai kritikavo tiek demokratai, tiek respublikonai, o prezidentas buvo priverstas paskelbti retą pareiškimą, kad suklydo.
Ketvirtadienį Baltieji rūmai taip pat paskelbė, kad D.Trumpas „nesutinka“ su V.Putino pasiūlymu leisti JAV apklausti 12 Rusijos žvalgybos pareigūnų, apkaltintų kišimusi į Amerikos rinkimus, mainais į galimybę rusų pareigūnams apklausti buvusį JAV ambasadorių Rusijoje ir kitus amerikiečius, Kremliaus kaltinamus įvykdžius nedetalizuojamų nusikaltimų. D.Trumpas iš pradžių šią idėją apibūdino kaip „neįtikėtiną pasiūlymą“.
Baltieji rūmai pareiškimą šiuo klausimi paskelbė prieš Senatui triuškinama balsų dauguma atmetant šią idėją.
