Garsėjant raginimams atlikti nepriklausomą tyrimą Baltieji rūmai pripažino, kad D.Trumpui dar prieš tris savaites buvo pranešta, jog nacionalinio saugumo patarėjas Michaelas Flynnas galbūt suklaidino kolegas dėl savo kontaktų su Kremliumi.
Šis į tarnybą kariuomenėje baigęs trijų žvaigždučių generolas ir buvęs JAV gynybos žvalgybos vadovas iš pradžių neigė kalbėjęsis apie Vašingtono sankcijų strategiją su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku dar prieš D.Trumpo inauguraciją.
Tikėtina, kad M.Flynnas pažeidė JAV įstatymus dėl derybų su užsienio valstybėmis. Toks žingsnis mažų mažiausiai pažeidžia valdžios perdavimo laikotarpio principą, kad Jungtinės Valstijos „vienu metu turi tik vieną vyriausybę“.
Pirmadienį M.Flynno buvo paprašyta atsistatydinti, kai Baltieji rūmai pareiškė atlikę savaites trukusį vidinį tyrimą, parodžiusį, kad jokių pažeidimų nebuvo, bet buvo „susilpnintas“ pasitikėjimas.
Baltieji rūmai stengėsi pabrėžti, kad D.Trumpo galutinis sprendimas yra pagrįstas išvada, jog M.Flynnas suklaidino viceprezidentą Mike'ą Pence'ą.
Vis dėlto antradienį paaiškėjo, kad pats D.Trumpas dvi savaites laikė nežinioje savo pavaduotoją M.Pence'ą, viešai gynusį M.Flynną ir kartojusį jo pareiškimus.
„Kad jis gavo neišsamios informacijos, viceprezidentui tapo žinoma vasario 9-ąją, praeito ketvirtadienio vakarą – iš žiniasklaidos pranešimų“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Marcas Lotteris.
M.Flynnas – jau trečias D.Trumpo padėjėjas, atsistatydinęs iškilus klausimų dėl jų ryšių su Rusija nuo nekilnojamojo turto magnato kampanijos užimti Baltuosius rūmus pradžios.
Anksčiau pasitraukė D.Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas ir preliminarus kandidato patarėjas užsienio politikos reikalams Carteris Page'as.
Precedento neturintis aukšto rango pareigūno atsistatydinimas supurtė naująją JAV administraciją, jau anksčiau atsidūrusią keblioje padėtyje dėl informacijos nutekinimų, vidaus rietenų ir teisinių nesėkmių.
Tvyrant šiai sumaiščiai Baltieji rūmai neigė, kad D.Trumpas liepė M.Flynnui aptarti su rusais galimybę, kad ankstesnio prezidento Baracko Obamos administracijos paskelbtos sankcijos būtų panaikintos.
Paklaustas, ar D.Trumpas žinojo, kad M.Flynnas svarstys sankcijų klausimą su Rusijos pasiuntiniu, Baltųjų rūmų atstovas spaudai Seanas Spiceris atsakė: „Ne, tikrai ne. Jokiu būdu“.
„Susilpnėjęs pasitikėjimas“
Anot S.Spicerio, sausio 26 dieną, kai pirmąsyk sužinojo, kad M.Flynnas galbūt pateikė klaidinančių pareiškimų apie savo pokalbius su S.Kisliaku, D.Trumpas „instinktyviai pagalvojo, kad generolas Flynnas nepadarė nieko bloga“.
Dėl šios padėties ir virtinės kitų abejotinų atvejų besivystantis ir silpnėjantis pasitikėjimo lygis yra (priežastis), paskatinusi prezidentą paprašyti, kad generolas Flynnas atsistatydino, – sakė Baltųjų rūmų atstovas.
„Baltųjų rūmų teisininko patikrinimas tai patvirtino“, – aiškino atstovas. Pasak S.Spicerio, buvo „nustatyta, kad nėra nieko nelegalaus – veikiau yra klausimas dėl pasitikėjimo“.
„Dėl šios padėties ir virtinės kitų abejotinų atvejų besivystantis ir silpnėjantis pasitikėjimo lygis yra (priežastis), paskatinusi prezidentą paprašyti, kad generolas Flynnas atsistatydino“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas.
D.Trumpas savo „Twitter“ paskyroje neslėpė apmaudo dėl susiklosčiusios padėties: „Šiuo atveju svarbiausia istorija – kodėl iš Vašingtono sklinda tiek daug neteisėtų nutekinimų?“
Baltieji rūmai taip pat tvirtino, kad D.Trumpas, ne kartą liaupsinęs Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną ir užsiminęs apie galimybę atšaukti sankcijas, iš tikrųjų „buvo neįtikėtinai griežtas Rusijos atžvilgiu“.
„Prezidentas D.Trumpas leido aiškiai suprasti, kad jis laukia iš Rusijos veiksmų, deeskaluojančių smurtą Ukrainoje, ir Krymo sugrąžinimo“, – pridūrė S.Spiceris.
Valstybės departamentas savo ruožtu reiškė susirūpinimą, kad Rusija pažeidžia Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį, pasirodžius žiniasklaidos pranešimų, kad Maskva suformavo dalinį, apginkluotą nuo žemės paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis, galinčiomis nešti branduolinius užtaisus.
Tyrimai jau vykdomi
Pastarosios Baltųjų rūmų pastangos vargu ar išsklaidys susirūpinimą JAV Kapitolijuje dėl Rusijos įtakos šalies politikai.
Kongreso respublikonai ir demokratai dabar ragina pradėti tyrimą ir išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko. Tačiau jų požiūris, koks turėtų būti šio tyrimo mastas ir komisijos įgaliojimai, smarkiai skiriasi.
„Tai nėra normalu“, – pabrėžė demokratė senatorė Elizabeth Warren ir pareiškė, kad „Trumpas skolingas amerikiečiams išsamią ataskaitą“ apie savo administracijos narių ryšius su Maskva prieš rinkimus ir po jų.
Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas sakė, kad „labai tikėtina“, jog M.Flynnui teiks duoti parodymus žvalgybos komitetui. Šis scenarijus potencialiai didina spaudimą D.Trumpui.
Dienraštis „The New York Times“ taip pat pranešė, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB) apklausė M.Flynną apie jo pokalbius telefonu su Rusijos pasiuntiniu pirmosiomis darbo savo naujame poste dienomis.
Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV), FTB ir kitos agentūros jau aiškinosi Maskvos įtaką per 2016 metais vykusius rinkimus ir padarė išvadą, kad Kremlius stengėsi pakreipti procesą D.Trumpo naudai.
Keli respublikonų kontroliuojamo Kongreso komitetai tiria su Rusija siejamą kibernetinį šnipinėjimą ir D.Trumpo ryšius su Maskva.
Galima pamaina
Iki savo atsistatydinimo M.Flynnas buvo svarbus D.Trumpo artimiausios aplinkos veikėjas.
Jis anksti išreiškė palaikymą D.Trumpo ambicijoms tapti prezidentu, kai tokia baigtis dar atrodė mažai tikėtina, taip pat pasisakė už griežtesnę politiką Irano atžvilgiu bei santykių su Rusija švelninimą.
Ši pozicija buvo smarkiai nutolusi nuo B.Obamos administracijos politikos. Ankstesnis prezidentas paskelbė Maskvai sankcijas dėl Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos, palaikymo Rytų Ukrainoje veikiantiems separatistams ir, anot JAV žvalgybos tarnybų, mėginimo pakreipti lapkritį vykusius rinkimus D.Trumpo naudai.
Vašingtonas ir Maskva taip pat nesutarė dėl numanomų karo nusikaltimų Sirijoje: Rusija buvo kaltinama padėjusi Damasko režimui bombarduoti ligonines ir kitus civilius taikinius. Nepaisant šios priešpriešos, M.Flynnas pasisakydavo už santykių su Maskva gerinimą.
Atsistatydinus M.Flynnui Baltieji rūmai pranešė, kad D.Trumpas laikinuoju nacionalinio saugumo patarėju dimisijos generolą leitenantą Josephą Keitą Kelloggą, anksčiau dirbusį JAV Jungtiniame štabų vadų komitete.
Kandidatais tapti nuolatiniu nacionalinio saugumo patarėju laikomi trys tarnybą baigę kariškiai: pats J.K.Kelloggas; dimisijos generolas ir buvęs CŽV direktorius Davidas Petraeusas ir buvęs viceadmirolas Robertas Harwardas.
Pasak S.Spicerio, D.Trumpas tikisi įvardyti savo kandidatą iki šios savaitės pabaigos.
