Baltųjų rūmų pareigūnai išreiškė viltį, kad toks žingsnis padės nustatyti naujas normas dėl karinių priemonių kosmose.
JAV griežtai kritikavo Rusiją ir Kiniją dėl priešpalydovinių raketų bandymų, bet prieš daugiau kaip 14 metų iš vieno amerikiečių karo laivo taip pat buvo paleista raketa, sunaikinusi vieną sugedusį žvalgybos palydovą.
Ši tema atsidūrė dėmesio centre, kai Rusija pernai lapkritį išbandė vieną savo raketą, sunaikindama nebeveikiantį sovietinių laikų palydovą.
JAV viceprezidentė Kamala Harris, pirmadienį sakydama kalbą Vandenbergo kosminių pajėgų bazėje Kalifornijoje, kritikavo šį „beatodairišką“ ir „neatsakingą“ Maskvos žingsnį.
Per minėtą Rusijos bandymą orbitoje pažiro daugiau kaip 1,5 tūkst. nuolaužų, padidinusių riziką JAV ir Rusijos astronautams, dirbantiems Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) ir Kinijos kosminės stoties „Tiangong“ įguloms, nurodė JAV kosmoso pajėgų vadovybė.
„Paprastai tariant, šie bandymai yra pavojingi, – sakė K.Harris. – Ir mes jų nevykdysime.“
Rusija savo priešpalydovinę raketą išbandė telkdama savo pajėgas prieš vasario pabaigoje pradėtą invaziją į Ukrainą.
2007 metais panašų ginklą sėkmingai išbandė Kinija. Tąsyk taip pat buvo numuštas palydovas ir pasklido daug nuolaužų.
K.Harris pabrėžė, kad per raketų bandymus pasklindančios nuolaužos kelia grėsmę ne vien astronautams ir JAV kariniams interesams, bet gali paveikti ir komercinius palydovus, padedančius prognozuoti orus, nustatyti tikslią buvimo vietą, retransliuojančius televizijos laidas ir palaikančius interneto ryšį, taip pat padedančius palaikyti kritiškai svarbią infrastruktūrą.
„Beisbolo kamuoliuko dydžio kosminė nuolauža, skriejanti tūkstančių kilometrų per valandą greičiu, gali sunaikinti palydovą. Net ir smiltelės dydžio šiukšlė gali padaryti rimtos žalos“, – aiškino viceprezidentė.
Gruodį K.Harris per vieną susitikimą sakė, kad Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo taryba kartu su Pentagono, Valstybės departamento ir kitų JAV nacionalinio saugumo agentūrų pareigūnais parengs pasiūlymus dėl nacionalinių kosmoso saugumo normų.
Jungtinės Valstijos tapo pirmąja priešpalydovinių raketų bandymus paskelbusia šalimi. K.Harris išreiškė viltį, kad kitos šalys greitai paseks Vašingtono pavyzdžiu.
J.Bideno administracija ketina nebebandyti nuo Žemės paviršiaus paleidžiamų ginklų, galinčių smogti palydovams, skriejantiems šimtų kilometrų aukštyje.
Nuo praeito amžiaus 7-o dešimtmečio JAV, Kinija, Indija ir Rusija atliko keliolika bandymų, per kuriuos buvo sunaikinta palydovų ir paskleista daugiau kaip 6,3 tūkst. orbitinių šiukšlių, nurodė nevyriausybinis Saugaus pasaulio fondas, pasisakantis už kosmoso tvarų ir taikų naudojimą.
Fondo duomenimis, mažiausiai 4,3 tūkst. šių nuolaužų tebeskrieja orbitoje ir kelia ilgalaikę grėsmę kosminiam skrydžiams, mokslo ir nacionalinio saugumo misijoms, taip pat ateities ekonomikos plėtrai kosmose.
2008 metais JAV ir 2019 metais Indijos išbandyti priešpalydoviniai ginklai numušė palydovus, skriejusius daug žemiau negu TKS orbita, esanti maždaug 420 km aukštyje.
Indijos premjeras Narendra Modi sakė, kad sunaikinant žemojoje orbitoje skriejantį palydovą šalis norėjo pademonstruoti esanti „kosmoso galybė“, kaip ir JAV, Rusija ir Kinija. Šį bandymą jis nurodė atlikti likus šešioms savaitėms iki nacionalinių rinkimų.
Lapkritį Rusija iš savo šiaurinio regiono paleido raketą, numušusią maždaug 65 km aukščiau skriejusį nebeveikiantį sovietinį palydovą „Kosmos 1408“.
Saugaus pasaulio fondo programų planavimo direktorius Brianas Weedenas sakė, kad J.Bideno administracijos žingsnis yra reikšmingas ir kad tai spaus Kiniją ir Rusiją imtis panašių veiksmų.
„Pastarąjį dešimtmetį jos kėlė daug diplomatinio triukšmo, kad nevyktų ginklavimosi varžybos kosmose, bet tuo pačiu bandė savo pačių [priešpalydovinius] ginklus ir paskleidė šiukšlių orbitoje“, – pažymėjo B.Weedenas, kalbėdamas apie Rusijos ir Kinijos poziciją.
