Remdamiesi naujai išslaptinta informacija, Baltieji rūmai teigė, kad dronai, arba bepiločiai orlaiviai, buvo pagaminti Irane, gabenami per Kaspijos jūrą ir vėliau Rusijos pajėgų naudojami prieš Ukrainą.
„Pastarosiomis savaitėmis Rusija naudojo Irano bepiločius orlaivius, kad smogtų Kyjivui ir terorizuotų Ukrainos gyventojus, o Rusijos ir Irano karinė partnerystė, atrodo, gilėja“, – pareiškime teigė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby.
„Taip pat esame susirūpinę, kad Rusija bendradarbiauja su Iranu, siekdama gaminti Irano bepiločius orlaivius Rusijos viduje.“
J.Kirby sakė, kad JAV turi informacijos, jog Rusija iš Irano gauna medžiagų, reikalingų bepiločių orlaivių gamybos gamyklai, kuri galėtų pradėti veikti kitų metų pradžioje.
„Skelbiame palydovines nuotraukas, kuriose matoma planuojama šios bepiločių orlaivių gamybos gamyklos vieta Rusijos Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje“, – sakė jis.
Pripažino, kad siunčia dronus Rusijai
JAV jau anksčiau taikė sankcijas Irano gynybos įrangos gamintojo vadovams dėl dronų tiekimo Rusijai. Iranas pripažino, kad siunčia dronus Rusijai, tačiau anksčiau teigė, kad jie buvo siunčiami prieš Rusijos invaziją vasario mėn. Maskva neigė, kad jos pajėgos Ukrainoje naudojo Irano dronus.
J.Kirby sakė, kad parama tarp Irano ir Rusijos tekėjo abiem kryptimis – Iranas iš Rusijos siekė gauti milijardų dolerių vertės karinės įrangos, įskaitant sraigtasparnius ir radarus.
„Rusija siūlo Iranui precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant raketas, elektroniką ir oro gynybą“, – sakė jis.
„Tai visapusiška gynybos partnerystė, kuri yra žalinga Ukrainai, Irano kaimynams ir tarptautinei bendruomenei. Mes ir toliau naudojame visas turimas priemones, kad atskleistume ir sužlugdytume šią veiklą, be kita ko, dalydamiesi šia informacija su visuomene – ir esame pasirengę padaryti daugiau.“
Anot J.Kirby, dronų perdavimas yra Jungtinių Tautų taisyklių pažeidimas ir Jungtinės Valstijos sieks, kad abi šalys būtų patrauktos atsakomybėn.
Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, JAV ir Ukraina teigia, kad Irane pagamintų dronų tiekimas Rusijai pažeidžia 2015 m. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria įtvirtinamas Irano branduolinis susitarimas.
Pagal 2015 m. JT rezoliuciją įprastinės ginkluotės embargas Iranui galiojo iki 2020 m. spalio mėn.
Ukraina ir Vakarų galios teigia, kad rezoliucija apima raketų ir susijusių technologijų apribojimus iki 2023 m. spalio mėn. ir gali apimti pažangių karinių sistemų, tokių kaip dronai, eksportą ir pirkimą.
Irano ir Rusijos misijos Jungtinėse Tautose iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti JAV kaltinimus.
„Mes ir toliau taikysime sankcijas subjektams, susijusiems su Irano karinės įrangos perdavimu Rusijai, kad ši ją panaudotų Ukrainoje“, – sakė J.Kirby.
Jis sakė, kad penktadienį paskelbtomis naujomis JAV rekomendacijomis siekiama „padėti įmonėms ir kitoms vyriausybėms geriau suprasti riziką, kurią kelia Irano bepiločių orlaivių programa, ir neteisėtą praktiką, kurią Iranas taiko siekdamas įsigyti jai skirtų komponentų“.
Patariamojoje rekomendacijoje pabrėžtos pagrindinės prekės, kurių Iranas ieško bepiločių orlaivių kūrimui, įskaitant elektroniką, pavyzdžiui, procesorius ir valdiklius.
