„Administracija lieka įsitikinusi, kad Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymas yra konstitucinis“, – Baltųjų rūmų spaudos tarnybos sekretoriaus pavaduotojas Joshas Earnestas sakė žurnalistams.
JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjai šiuo metu diskutuoja dėl sveikatos apsaugos reformos įstatymo, stengdamiesi nustatyti, ar šis teisės aktas išliktų aktualus, jeigu jie nuspręstų nepritarti esminei nuostatai, kad beveik kiekvienas amerikietis privalo būti apsidraudęs sveikatą.
Šios itin didelio susidomėjimo sulaukusios bylos trečiąją ir paskutinę posėdžių dieną teisėjai per pusantros valandos sesiją išklausė baigiamuosius argumentus. Šio proceso baigtis gali padaryti didelį poveikį šaliai ir lapkritį vyksiantiems prezidento rinkimams.
Įstatymas, laikomas svarbiausiu B.Obamos vidaus politikos pasiekimu, apibrėžia ambicingiausią braškančios JAV sveikatos apsaugos sistemos reformą per kelis pastaruosius dešimtmečius, siekiant užtikrinti medicinos paslaugas 32 mln. amerikiečių, kurie šiuo metu negali jomis naudotis.
Įstatyme numatomos didelio masto skatinimo priemonės ir baudos, siekiant užtikrinti, kad beveik visi šalis gyventojai apdraustų savo sveikatą. Didelėms bendrovėms numatoma taikyti baudas, jeigu darbdaviai neužtikrina atitinkamo lygio sveikatos draudimo, o smulkioms įmonėms siūlomos subsidijos, kad šio įpareigojimo našta jiems būtų mažesnė.
Aukščiausiasis Teismas surengė paskutinį posėdį dėl reformos
JAV Aukščiausiasis Teismas trečiadienį toliau sprendė prezidento Baracko Obamos pasiūlytos sveikatos apsaugos sistemos reformos likimą, liberalių pažiūrų teisėjams stengiantis išgelbėti kitas šio įstatymo dalis, jeigu jo esminė nuostata būtų pripažinta prieštaraujančia konstitucijai.
Tuo tarpu konservatyvieji teisėjų kolegijos nariai abejojo, ar įstatymas galėtų išlikti, jeigu iš jo būtų pašalinta pagrindinė sąlygą – jog visi amerikiečiai privalo apsidrausti sveikatą. Tačiau jie taip pat aiškinosi, ar galėtų būti atmestas visas įstatymas.
Liberalieji teisėjai argumentavo, kad šį klausimą turi spręsti ne teismas, o Kongresas.
„Kodėl turėtume įtraukti teismą į įstatymų leidybos sprendimus?“ – teisėja Sonia Sotomayor klausė advokato Paulo Clemento, atstovaujančio 26 valstijoms, kurios tvirtina, kad turi būti atšauktas visas įstatymas.
S.Sotomayor argumentavo, kad galbūt geresnė išeitis būtų leisti Kongresui pataisyti įstatymą.
„Jeigu atmesime vieną nuostatą, neatimsime galių iš Kongreso. Kongresas turėtų peržiūrėti (įstatymą) be privalomojo reikalavimo (apsidrausti) nuostatos ir pasakyti – šis modelis neveikia, pradėkime iš pradžių“, – aiškino ji..
P.Clementas atsakė, kad reikalavimas įsigyti sveikatos draudimą per glaudžiai susijęs su kitais įstatymo straipsniais, kad jį būtų įmanoma pašalinti, ir kad be šios nuostatos įstatymas taptų „tuščiu lukštu“.
Pusantros valandos trukęs posėdis buvo trečiasis ir paskutinis šioje didelio dėmesio sulaukusioje byloje dėl reformos, o šis procesas gali padaryti didelį poveikį šaliai ir lapkritį vyksiantiems prezidento rinkimams.
„Administracija lieka įsitikinusi, kad Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymas (Affordable Care Act, ACA) yra konstitucinis“, – Baltųjų rūmų spaudos tarnybos sekretoriaus pavaduotojas Joshas Earnestas sakė žurnalistams pasibaigus trečiadienio sesijai.
Teisėjai trečiadienį surengė atskirą posėdį dėl reformoje numatomos sveikatos draudimo neturtingiems amerikiečiams programos „Medicaid“ išplėtimo. Šiam planui priešinasi valstijos, besiskundžiančios dėl Vašingtono prievartos, nes atsisakiusioms vykdyti reformą gresia prarasti visą federalinį „Medicaid“ finansavimą.
Vienas iš konservatyviausių teisėjų Antoninas Scalia paklausė: „Ar žinote kokį nors ankstesnį atvejį, kad mes būtume paprašę atmesti bylos branduolį, o visa kita palikti?“
Tačiau konservatyviajai stovyklai priklausantis vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas pažymėjo, kad Kongresui „tektų priimti tuščio lukšto dalis“, antrindamas labiau liberaliems teisėjams, jog daugelis ACA nuostatų nesusijusios su vadinamuoju individualiu mandatu – privalomo draudimo reikalavimu.
Nors dėl individualaus mandato antradienio vakarą buvo kilę didelių abejonių, kai kurie analitikai teigė, kad šio proceso baigtis tapo mažiau aiški po trečiadienio sesijos dėl galimybės atskirti pagrindinę ACA nuostatą nuo likusių įstatymo dalių.
Prognozuojama, kad teismas savo nutartį paskelbs ne anksčiau nei birželį, todėl tikėtina, kad šis stiprias aistras žadinantis sprendimas gali būti priimtas per patį prezidento rinkimų kampanijos įkarštį.
Nuo ACA priėmimo 2010 metais šią reformą visuomenė vertino prieštaringai. Ji tapo vienu iš pagrindinių debatų objektų per prezidento rinkimų kampaniją, atakuojama respublikonų, laikančių šį įstatymą pažeidžiančiu asmeninę laisvę.
Apklausos rodo, kad reformą menkai palaiko visuomenė, o pagal vieno tyrimo rezultatus galima spręsti, kad tik kas trečias amerikietis šiuo metu pritaria individualiam mandatui.
